.
dỹvinti (-yti), -ina, -ino. stebinti: Seniau žmones visoki menkniekiai dyvino. Visi dỹvinas jo darbais. Dyvinaus aš iš jo.
atsidỹvinti. atidyvyti
2. Žmonys šituoj mūs vaiku neatsidỹvina.
nudỹvinti. nudyvyti:
1. Netikėti svečiai nudyvino jį. Gal aš iš ko nusidỹvinau, kad šitas vaikas tokis atsigimė.
2. Gal kas mano rūtas nudỹvino, kad nuskurdo.
padỹvinti. padyvyti 1: Kodėl tu tep apsirengei – žmones padỹvins. Durnas nesupras, kytras nepadyvys. Pirmą dieną pasidỹvino labai man procesija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.