ėmìkas, -ė.
1. ėmėjas 1: Ėmìkų atsiras, kad tik būtų davikų. Ėmìkas, kurs ima.
2. ėmėjas 4: Daba negalėsme rugių pjaut, ėmìkė neatėjo.
3. ėmėjas 5: Atsirado man ėmìkas!
4. ėmėjas 6: Tą laikraštį Beniukas rinko, spaudė ir išnešiojo ėmikams.
atėmìkas, -ė. atėmėjas.
paėmìkas, -ė. paėmėjas: Kiekvienas paėmikas sviesdavo savąjį grobį patsai.
priėmìkas, -ė. priėmėjas:
1. Pašto skyriaus priėmikas.
2. Vagių priėmìkas. Kad nebūtų priėmikų, nebūtų nei vagių.
suėmìkas, -ė. suėmėjas: Tokių suėmìkų mes nebijom!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.