gerė́jimas. →. gerėti:
1. Užlijo, ir tuoj žymu [javų] gerė́jimas. Liaudies ūkio atkūrimą lydėjo nenukrypstamas darbininkų klasės ir valstiečių padėties gerėjimas.
2. Ne koks da gerė́jimas [ligonio].
pagerė́jimas. →. pagerėti:
1. Laikų pagerėjimas.
2. Buvo ligonis pagerėjęs, ale po tam pagerė́jimu ir vėl atkrito.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.