glū́doti, -o (-oja), -ojo.
1. kiūtoti, tūnoti, tyliai kur prisiglaudus būti; tykoti: Vaikas užsislėpęs, užsiglaudęs glū́do. Kiškis glū́do, užsiglaudęs už kęso. Glū́dau sau kamputy, kad tik manęs neužkabintų. Nustąsė perdien vaikai, tai dar̃ glū́doja ant pečiaus. Tai dabar nuėjęs vėl už šėpos glūdok ir lauk. Glūdojo ant tėvo krūtinės (buvo prie tėvo krūtinės prisiglaudęs) . Nutilo, užmerkė akis ir glūdojo kantriai. Jų nematyti – tartum jie pasislėpę užu saulės glū́do. Nutilęs svietas glūdojo prietamsoje vėlaus vakaro. Ko taip glū́dai (sėdi susirietęs), ar pilvas skausta? Šitas dalgiakotis jau antri metai čia glū́doja (riogso) . Jis eina naktim, glū́doja ir sužino, kur kas yra. Glū́dojo ant krūtų. Jis atsikėlęs pažiūrėjo, kas ten per malkos, ir vėl atsigulė ir glūdo. Gyvybė sėklose glūdojo ir laukė. Užtrintos metų eilės kažkur ten giliai kiekvieno atmintyje pasilikę glūdo.
2. nemiegant gulėti patale, būdrauti: Aš atsigulęs glū́dojau šiltuose perynuose, t. y. plyvojau, neužmigau. Aš jau seniai glū́doju, klausaus, ar nėkas nesikels. Kelkis neglū́dojęs – kuris tai laikas, o tu vis tebeglū́dai! Nesikelk dar, vaikeli, glū́dok po patalais, lauke teip šalta.
3. sargalioti, gulinėti: Mūs senelis labai senas, glū́doja.
išglū́doti. kurį laiką glūdoti, kiūtoti, tūnoti: Būtų tekę dar ilgai išglūdoti lauke.
paglū́doti.
1. kiek glūdoti, patūnoti: Valandėlę paglū́dojo ir pakilęs nuejo.
2. nemiegant pagulėti patale: Iš nakties mergaitės užsikėlė, išejo, o aš dar paglū́dojau. Jis malonėjas dar valandą po patalais paglū́doti, t. y. paplývoti, pasišildyti, šalty keldamas. Biškį paglū́dosiu, kol puodas užvirs. Kad rykmetį gautum ilgiau paglūdot, tai vis būt sveikiau.
3. pagulinėti sergant: Beveik visą nedėlią paglū́dojau.
pérglūdoti. kurį laiką išbūti glūdant: Nenori perglūdot nors dvi adyni.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.