pagriauti
.
griáuti, -na (-ja), grióvė
1. versti, ardyti; gadinti: Vėtra griáuja medžius. Griáunamas vėjas (kuris žmogų griauna) . Jūra, vėjo supama, ardė griovė savo krantus. Kur nepasiduosi, kad griáuna (nebegaliu eiti, turiu gulėti) !. Visa man šiuosmet griauna sveikatą. Kaltinamasis turi teisę griauti duotus jo nenaudai parodymus. Bendroji kapitalizmo krizė nesustabdomai griauna kapitalistinės sistemos pagrindus.
2. smarkiai ką daryti, ką veikti, skubant kur vykti, ką gabenti: Kam tokiais vežimais griáunat, mažesniais vežkit. Pernai per visą žiemą medžius grióvėm. Tai jau beigiat dobilus griáut (pjauti) . Iš algos griauti (atskaityti) .: Visą dieną policija griovėsi (ieškojo) po kampus.
3. brautis, veržtis, lįsti: Kiaulė griáunas par tvorą. Kad ėmė griáutis žmonės į vidų! Kryžiokai nebedrįso griautis į gilumą Lietuvos. O tas jaunikaitis kasės, griovės [per kalnus],
iki kol išlindo.
4. niršti, bartis: Taip mes augsim ir stiprėsim, nors priešai ir kažin kaip griautų ant mūsų. Man smagu klausyti, kai ant tavęs griaunas.
apgriáuti.
1. apardyti: Per karą miestas buvo smarkiai apgriautas.
2. apversti, įveikti: Aš tave, brol, apgriáučia.
atgriáuti.
1. atardyti, atversti: Atgriáuti dalį sienos.
2. atnešti, atvežti: Didžiausią naštą žolės atgrióviau. Atsigrióvė du vežimus šieno.
3. atpjauti, atriekti: Ar suvalgysi, atgriovęs pusę kepalo?
4. atsibrauti: Ir prie jos atsigriovė policija. Žvedai (švedai) atsigriovė į mūs šalį.
įgriáuti.
1. padaryti, kad įgriūtų, įversti: Nešokinėk ant kūtės – lubas įgriáusi. Įgrióvę sieną, priešai įsiveržė pilin.
2. įnešti ką didelį: Prašiau trupučio šiaudų, o ana glėbį ingriáuna. Kai gryčion ingrióvėm [paskerstą meitėlį],
tai da didesnis atrodo.
3. įsibrauti, įsiveržti: Karvės neganomos įsigriáuna į daržus. Kiekvienas priešas, geidžiąs į tą pilį įsigriauti, nulauš sau sprandą. Atleisk, kad taip nakties vidury įsigriovėm.
išgriáuti.
1. išversti: Vėjas eglę išgrióvė. Medžias vėjo išgriáutas. Išgrióvė akmenį iš sienos. Tai kad daužo – nori duris išgriauti!
2. išardyti: Landžiojo po griuvėsius, tikrino išgriautųjų namų rūsius ir palaiptes. Išgrióvė sienoj skylę. Ratai išgriauti ir ant stogo sukelti. Išgriáunama lova. Išgriovė (ištvėrė, nuėmė nuo koto) dalgį. Su tais runkeliais kelius išgriauja (beveždami išklampoja) .
3. išvežti, išdanginti; iškelti: Visą mišką miestan išgrióvė.
4. išsibrauti: Alkūnėmis sau kelią darydami, žmonės išsigriovė iš trobos.
nugriáuti.
1. nuversti: Nugrióviau stogą nuo trobos. Praseĩ (eik) nuo durų – nugriaus (pasitrauk – pargriaus) . Sapnavau, kad mūsų gyvenamoji nugriauta. Nugriáuk (atidenk) lovą, aš noriu eiti gulti. Deivė tą savo trobelę ten nusigriovus ir kitoj vietoj pasibudavojus.
2. nudanginti, nudėti; nupirkti (gerą, brangų daiktą), padaryti ką efektinga: Nugriaũs (nugabens) vežimą grūdų, ir yr pinigų. Kai prisispaudė kirtėjai – ir nugriovė (nupjovė) normą [javų] dviem valandom anksčiau. Vaikai, nenugriáukit (nenuskandinkit) mano kultuvės! Kad nugrioviau dukteriai šilkinę suknią (nupirkau) ! Kas tau antakius nugrióvė (sumušė) ?. Vakar nusigrióviau neblogą karvę. Porą tokių nusigrióvus kiaulių (pasiskerdus), išsijuosus tašytum su tokia šeimyna.
3. nusibrauti: Jie kariavo. ir nusigriovė net iki Majoties.
pagriáuti. išardyti: Pagriauju, apverčiu. Vėjas. kartais ir namus, ir medžius. pagriáuja. Kad pagriausi, aš pastatysiu.
pargriáuti.
1. parversti: Jau saulelė, vėl atkopdama, budino svietą ir, žiemos šaltos trūsus pargriáudama (pargraudama), juokės. Triobą pargriáuti. Pargrióviau aš aną ant šono, t. y. parverčiau. Ona pargrióvė avį ir nukirpo jai vilnas. Kad pastūmė – ką tik nepargrióvė!. Primynė meškai koją, pastūmė ir parsigrióvė. Parsigrióvėm (pasiskerdėm) meitėlį. Mudu pievą šiandien parsigriovėm (nupjovėm) .
2. parvežti, pargabenti: Gal ben penkis vežimus šieno pargrióvėt?
3. parkeliauti, parsirasti: Vyrai tik vidurnaktį parsigróvė.
pérgriauti
1. iš naujo sugriauti, perstatyti: Po tėvo mirties pečius pergrioviau.
2. persibrauti: Persigriovė per sienos sargybą.
pragriáuti. praardyti: Turėjo sergėti, kad jų mūrus kur nepragriautų.
prigriáuti
1. priversti, prikrauti ko labai daug: Tai prigrióvė (prapjovė, priklojo) [ūkinykai] rugių! Akmenų kad prigriáuta, gal kokį namą statys. Čia, apie tą obelę, daug mėšlo prigrióvėm. Kaip te bus brangūs grūdai, kad šitiek turgun prigriáuta! Šiandien prigrióviau (priakėjau) pūdymą, rytoj galėsim sėti. Prisgriovė visa ko – ir duonos, ir miltų. Rudenį prisgrióvėm malkų, tai peržiem ponai.
2. prisibrauti, prisiveržti: Buvo tokia makalynė, kad negali prisigriáuti (prilįsti, prisigrūsti, kur nori) .
sugriáuti.
1. nuversti, suardyti: Jis nori sugriáuti pečių. Sugrióvė pirkią. Vėtra kluoną sugrióvė. Vilkas išsigando, iš apačios lindo ir visą krūvą vilkų sugriovė. Šėpas sugriáunamas (išardomas) . Ir tiltus praeitin seniai sugriovėm. Sugrióvė jis mano gyvenimą. Pats sugriovė ir viltį, ir laimę. Taigi, mano spėjimas nėra dar sugriautas. Kai sugriovė žmoną (kai žmona susilaukė kūdikio), tai pačiam reikia ir gaspadinaut, ir gaspadoriaut. Susigriovė savo autoritetą.
2. smarkiai ką daryti – vežti, kišti ir pan.: Padarė talką, tai visą medį viena diena sugrióvė (suvežė) . Sugrióvė (sukišo) tiek pinigų kaip balon.
3. susibrauti: Dažnai visi susigriaudavo pas Petronėlę.
užgriáuti.
1. užversti: Užgriáuk duobę, t. y. užkask. Dažnai išrodo kelio galas kalnais užgriautas. Tam pavojui reikia užgriauti kelią. Žiūrėk, neužgriauk (neužardyk) špūlę! Kiaulės duris užgriovė. Užgriauti (pagadinti, suardyti) varžto išpjovimus (sriegius) .
2. daug užvežti, užkrauti ir pan.: Rugiais visą klaimą užgriovėm, avižom, ir nebėr vietos. Savo obuolių neturim, ale gi va švogrius kad užgrióvė! Prieš šventes visi siuvėjai užgriauti darbu. Vaitėnas užsigrióvęs vėgėlėm (tiek jų sugauna, kad visur pilna) . Užsigrióvėm (paskerdėm) meitėlį kai arklį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.