grõmulioti, -ioja, -iojo. gromuliuoti:
1. Karvė priėdusi grõmulio [ja]. Gyvoliai sugulę grõmulio [ja]. | Grõmulioja lyg ne savo dantimis.
2. Jis gromuliojo savyje pyktį ir tylėjo.
apsigrõmulioti įsileisti gromulioti: Karvės apsigrõmuliojo (aprimo ir ėmė gromulioti) .
pagrõmulioti. pakramtyti: Jis išvertė burnon pusę stiklinės degtinės, atsikando spirgintų lašinių gabalą, pagromuliojo.
sugrõmulioti. sukramtyti: Teip ir visą duoną sugromuliojo ir išspjaudė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.