gruménti, -ẽna, -ẽno
1. griausti, dundėti (nesmarkiai iš tolo): Perkūnija grumẽna, o perkūnas griauna. Jau praėjo perkūnija, tik dar truputį grumẽna. | Karo perkūnija prieš juos baisingai grumena.
2. barti, graudenti, primygtinai mokyti, grasinti: Pati grumẽna jį, kad negertų. Grumẽna: „Tik nerėkauk!“. Grumenaũ ir aš savo bobą, kad neliežuvautų. Pamatė didžiai milžinišką vyrą, kursai, ranką pakėlęs, juos grumeno.
3. kramtyti, grupšnoti: Ožka grumẽna. Grumẽna kaip avelė. Jau ir kumeliokas grumẽna avižas. Nusbodo grumént. Gana tau tie žirniai grumenti! Grumẽna sausą duoną. Grumẽna kaip be dantų. Greičiau tu gruménk – arkliai jau pakinkyti!
apsigruménti grumenant aprimti: Avelės apsigrumẽno (apsiėdė, apsibuvo) vienoj vietoj.
įgruménti. įgrasinti, įgraudenti: Reiks tik Joniukui ingrumenti, kad knygą nosine susisupęs nešiotų.
pagruménti
1. pagrasinti: Velionis, man pagrumenęs, ėjo pagal sieną.
2. pakramtyti: Pagrumenaĩ sukorio, ir sotus.
prigruménti. prigrasinti: Prigruménkit Juozuką, kad mokytųs! Prigruménk vaikam, kad ilgai nekieminėtų.
sugruménti. sukramtyti: Sugrumenaũ duonos kąsnį ir išejau šienautų. Kol sugrumenù su smegenim, kol ką, kiti ir pavalgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.