gū̃brinti, -ina, -ino
1. statyti gūbrį, lenkti, kūbrinti: Jūra staugia ir griaudžia, gūbrindama ir keldama bangas. Tarpekliuose gūbrinosi žvarbus rūkas.
2. eiti pasilenkus, gūbrį pastačius, kūbrinti: Kur gū̃brini? Šalikele gūbrina senutė.
atgū̃brinti. susilenkus į kuprą ateiti: Kas tenai atgū̃brina?
pagū̃brinti. kiek pakūprinti: Magdžiulė apvalai pagūbrintomis lūpytėmis zuikutį siųsdavo. Pasigūbrink, kažin, ar aš paršoksiu.
pargū̃brinti. susilenkus, susikuprojus pareiti: Žiūrėk, jau ir tas dičkis pargū̃brina.
pragū̃brinti. susirietus į kuprą ką dirbant prabūti: Visą vasarą prie plūgo pragūbrinęs, rudenį gimnazijon prašyte prašysis.
susigū̃brinti susilenkti, susiriesti į kuprą: Kai ji taip susigū̃brinus būna, tai ir ėmė nugarą skaudėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.