paibelis

.
paĩbelis (пaгiбeль).

1. pikta dvasia, velnias, nelabasis: Gal paĩbelis čia tau ir inlindo, kad rėki kai padūkęs! Gal čia paĩbelis mum ir ažuvedė par šitas balas! Paĩbeliam tau laikyt tris dienas [svečius],
jei neturi kuom! Paĩbeliai žino, kaip te iš tikrųjų buvo. Kokių paibelių reikia tijūnui?! Kuriems paibeliams pakišai liežuvį?! Neims paĩbelis, ateis! Po paibeliais, kaip nesiseka dirbti! Po šimts paĩbelių, ar aš tavęs ir nesugausiu! Kad jį kur paĩbelis, n [u] ejo sau, nieko nesakęs! Trauk taũ paibelis! Po paibelių! Nė kelio nerandu.

2. pražūtis, galas: Eik pas jį, kad nori savo paĩbelio!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>paĩbelis</b> (пaгiбeль). <br/>1. <span class="explanation">pikta dvasia, velnias, nelabasis: </span> Gal paĩbelis čia tau ir inlindo, kad rėki kai padūkęs! Gal čia paĩbelis mum ir ažuvedė par šitas balas! Paĩbeliam tau laikyt tris dienas [svečius], jei neturi kuom! Paĩbeliai žino, kaip te iš tikrųjų buvo. Kokių paibelių reikia tijūnui?! Kuriems paibeliams pakišai liežuvį?! Neims paĩbelis, ateis! Po paibeliais, kaip nesiseka dirbti! Po šimts paĩbelių, ar aš tavęs ir nesugausiu! Kad jį kur paĩbelis, n [u] ejo sau, nieko nesakęs! Trauk taũ paibelis! Po paibelių! Nė kelio nerandu. <br/>2. <span class="explanation">pražūtis, galas: </span> Eik pas jį, kad nori savo paĩbelio!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.