pailguõtinas, -a. pailgas: Ne apalas buvo tas stalas, bet pailguõtinas. Batviniams nešti nupink pailguotiną krežį. Karolis, kūgis šieno pailguotinas. Pailguotina rumba ant veido nuo skiedrantos. Vištos kiaušis pailguõtinas. Lovelėms daržely apdėti pavarpyk velėnų, tik ne ketvirtainiškų, bet pailguõtinų. Ano nosis šiek tiek pailguõtina. Pailguõtinąjį akmenį ant kopūstų uždėjau. Jo. uogos pailguotinos. Mes dirbam pailguõtinus kepalus. Visi buvo ne teip dideli kaip augaloti, veido daugiaus pailguotino nekaip apalio.
pailguõtinai. Kviečius į šlitkius (gubas) statė vis pailguotinai. Ka dalgis be lenketo, rugiai susipjauna pailguõtinai. Penktasis trobesys bu [v] o teip pat pailguotinai ketvirtainis. Pailguotinai nuplėšė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.