paiminėti

iminė́ti, -ė́ja, -ė́jo. imti; po truputį imti, vartoti: Kam čia iminė́ji tuos obuolius – palik žiemai! Neiminėk tų lapų, dar sumaišysi.
atiminė́ti. atimti 1: Javus ėjo atiminėjo.
išiminė́ti. išimti 1: Taip ėjo senis per avilius, žiūrėjo, tikrino, išiminėjo tuščius korius. Kam tu tuos dobilus išiminė́ji [iš ėdžių],
kad jie geri, gãli ėst!
nuiminė́ti

1. nuimti I 1: Mergaitė nuiminėjo nuo stalo lėkštes. Žmonės nusiiminėjo kepures.

2. nuo laukų nuvalyti: Daugelis kolūkių pradėjo nuiminėti kviečių ir miežių derlių.
paiminė́ti. paimti III 3: Visa žemė paiminėta.
périminėti. išjuokti, iškritikuoti: Tai svieto išjuoka – kožną žmogų périminėja.
priiminė́ti

1. priimti II 1: Jis maloniai priiminėjo apsilankančius. Ėmiau savo bute priiminėti būrelį asmenų. | Gydytojas priiminėja ligonius.

2. duoti darbą, tarnybą: Daug priiminėja tarnautojų.

3. savintis (įtaką, papročius): Kaimo jaunimas pradeda prisiiminėti miestiškas mandrybes.
suiminė́ti.

1. dėlioti: Kiekvieną tolesnę pasakėlės dalį reikėjo suiminėti į atskirų dainų rėmus.

2. areštuoti, sulaikinėti.
užiminė́ti.

1. užimti II 5: Užiminėti visi stotkai (indai) su silke, su varške. | Siaurakeliai kalnuos visi užiminėti.

2. barti: Už ką tu čia mane užiminėji – aš gi nieko tau neįsikreipiau?!

3. verstis, dirbti: Reikėtų, idant atsirastų ir daugiaus žemaičių, kurie užsiiminėtų rinkimu pasakų. Jis užsiiminėjo gydytojo praktika. Toks vyras ir dar tokiais niekais užsiiminėja. Raudonosios armijos švietimu užsiiminėjo tokie veikėjai kaip Leninas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paimineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv