imstýti, im̃sto, im̃stė, im̃styti, -o, -ė, ìmstyti. imti.
1. iminėti, imlioti, dėlioti: Im̃stė, kol atimstė, visus grybus medlinčius. Kažin ką tenai dėstė, imstė, kasinėjo. Ji ir toliau rankiojo vyšnias, atsargiai pirštų galais imstė jas už kotelių. Vaikai imstė iš spintelės saldainius. Kūną šiurpuliai imstė. [Sintaksėje] imstomi skyrium ir nagrinėjami ne tiek atskirieji kalbos žodžiai. Nereikia vaiko už ausų imstýt (kiloti) – galvytė nutruks.
2. kiloti (kepurę): Kepures imsto. Kai kurie [vyrai] net kepures imstėsi.
3. raginti, kad kas imtųsi, eitų imčių: Tę jie jaučius tekius ìmsto.
4. eiti imčių, imtynių: Vaikai ìmstos, t. y. eina imčių. Iš pavasario karvės nesupratę, tai im̃stos.
5. užsiiminėti kuo; kamuotis, vargti, kankintis: Pievoje mergaitės su vystančiu šienu imstosi. Imstytis be paliaubos su liepsnomis amžinomis.
atimstýti. atiminėti: Vainikėlius atimstysim, aukso žiedą numaustysim.
išimstýti.
1. išiminėti: Mes jau visas bulves iš duobės išim̃stėm. Visi langai buvo išimstyti.
2. išpirkioti: Kam jum turgun paršelius vežiot, kad namie išimstỹs.
3. prisigaluoti: Išsiimstę ir išsitampę lipo ant kalno prie giedančiųjų.
nuimstýti. nuiminėti: Nuimsčiaũ lempas ir sudėjau. Nuo visų laivų nuimstė bures. Galionėlius nusagstysim, vainikėlius nuimstysim.
paimstýti
1. paiminėti. . Vanduo, vilnis pasiimstydamas, bėga šuoliais, t. y. vilnis po viena kitos.
2. pasigalynėti: Einam pasiimstýt. Pasižiūrėję didžiukai į mažiukus, patys užsigeidžia pasiimstyti.
3. pasimuistyti: Putpelė skrenda, šauniai pasiimstydama, bet neaukštai.
périmstyti. periminėti: Donyse ponas párimstė pinigus.
susiimstýti. susiiminėti: Tavorus susiimstė ir išėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.