iñksti, -čia, -tė. inkšti: Iñksčia nuo sopės. Kai vaikui ko trūksta, tai jis iñksčia, lyg prašo. Sakalai inksčia, paukštytės čiulba. Mažas kūdikėlis cypia varguolėlis, inksčia lopšely. Ko tu, vaikeli, visą laiką inksti? Už sienos, tarsi inksdama, sucypė moteris. Inksčia kap žiemkentis. Šuva inksčia, lakti nori. Reiks paleist šuva an nakties, ba iñksčia. Leisk šunį pirkion – gana jau iñkst. Gana tau iñkst – ateis laikas, ir eisime! Ko inkstì kai šuo? Inkstė inkstė (neaiškiai kalbėjo) , o nieko nepasakė.
nuiñksti, -čia, nùinkstė. numykti: Aš klausiau jo, ale nùinkstė ir nieko neatsakė.
paiñksti, -čia, pàinkstė. pacypti: Boba ėmė kukčioti tylutėliai, kaip šunytis painksdama.
suiñksti, -čia, sùinkstė. sucypti: Šuo, iš lauko atbėgęs, staigiai suinkstė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.