paìrėlis, -ė.
1. iširęs, ištižęs, netvarkingas žmogus, sugriuvėlis: Tas mūsų kaimynas tikras paìrėlis: jo trobos pagedusios, apiplyšusios.
2. pairalas: At, mano vyras paìrėlis: nuejęs pas Joną, išsiplepėjo, kad regėjo, kap kovės (mušėsi) , dabar žurašė iš svietkų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.