paišsimokyti
mókyti, -o (-ia), -ė
1. daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia. Lietuviškai niekas nemókia. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo. Mókomasis laivas. Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta. Iš mūsų raštų mokosi visuomenė. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo. Anam mažai laiko yra – mókyties reik. Gerai mókiasi. Kuom gi anas mókias? O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis. Juozai, kada tu pamokas mokysies? Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti. Visi priverstinai mokąsis rašyti. Ir aš mokysiuosi amato. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos. Jo sūnus mokosi račium. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi. Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi. Tol mokomos, kol gyvi esma. Ir mirsi besimokydamas. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj. Nebėr kas dirba – mat mokias visi. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje. Parė [jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) . būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi.
2. duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia. Mókia tuos, kurie rūpinas. Senas arklys ir artoją moko. Diena dieną moko. Dveigys treigį moko. Kiaušinis vištą moko. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė.
3. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais.
4. skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti.
apmókyti. truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas. Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo.
atmókyti
1. atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko.
2. atlikti mokymo darbą: Kiek jam. priguli, tiek atmókė ir nuej [o].
įmókyti.
1. patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs. Pats nesusmislys – bernai inmókė. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo.
2. įsitraukti į mokslą.
išmókyti.
1. padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? Išmókė jį visokių kalbų. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti. Idant mus išmókytų sergėtis. Neišmokysi karvės į medį lipti. Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko. Vargas išmoko proto. Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių. Jis išsimókė par krautuvinyką. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) . Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę. Dviejų čia daiktų išmokytis turime. išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) .
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai.
numókyti
1. atmokyti
1.
2. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule.
pamókyti.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas. Pamókytas kruopelę buvo. Vaikus visus pamókiau. Pamókytas visur kur prantnesnis. Be kalbos, be širdies žmogų pamokia. Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos. Iš jų galima pasimokyti kalbos. Kap paūgėjau, visap pasimókiau.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako. Maži vaikai tebėr pamókomuoju. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti. Geras pamokys, piktas pajuoks. Pamokys kiaušinis vištą.
pamókančiai. Straipsnelis labai pamokančiai parašytas.
pamókomai. Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti. Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė. Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti. Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės!
pérmokyti.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti. Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną.
2. daug mokyti: Nepermokytas.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais.
pramókyti. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero. Prasimokė prancūzų kalbos. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų.
primókyti.
1. išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė. Primokykite juos meilėsp. artimo. Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės. daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu. Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti. užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu. viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko. Vokiškai geriaus prisimókyti.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi. Kam primókai mano patį muštis? Kas gi primokė vaiką taip elgtis? Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo. Jų susmókyta visų mane palupt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.