paištekėti

tekė́ti, tẽka, -ė́jo.

1. judėti srove kuria kryptimi, bėgti. Teka vanduo upė [je]. Upė tẽka. Netoli upė tekė́j [o]. Vanduo srauniai tẽka. Smarkiai, ramiai tekė́ti. Tekė́ti per pievą. Tekė́ti pro šalį. Tekė́ti aplink ką. Ten, kur tẽka šaltinėlis. Maudžiaus tekančiame vandenyje. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo. Per tę eina tẽkančias vanduo. Tẽkantis [v] anduo. Netekantỹs vanduo. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent. Ka ne an tẽkančiu [v] andeniu, [žuvys] neišbūna. Upelė te tokia tekė́davo pavasarį. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį]. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda. Teka upė rūdynuosan. Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia. Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo. Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka. Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo. Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę. Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste. Keturi upeliai į vieną ežerą teka. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers. Čia upelių nesìteka. sruventi, bėgti kuria kryptimi. Kraujas greičiausiai teka aorta. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v] anduo, nu senovės taip eina. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų. Lai tek it rasa iškalba tavo. Melodija teka. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų.

2. lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos. Ašaros tẽka iš akių. Pripylei [v] andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t [ų]. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos. Tekėjo mūso bočių prabočių krau [ja] s. Iš mano kojos kraujas teka. Guli žvėris, kraujai tekė́ję. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo. Kraujo tekamasis indas. Nū karvės vanduo tẽka į pieną. Geriau tẽka [alus],
jei rupesnis salyklas. Iš viršaus vis užpila verdančio [v] andens, ans ten i tẽka į apačią. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus]. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus]. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula]. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn. Toks obuolas didliai y [ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos]. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus. Ot burno [je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo. Iš kojos tẽka ir tẽka juka. Yra rona, ir tẽka. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja. Ašaros tẽka iš akių. Ašaros tẽka tẽka. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės. Tẽka ir šąla skrepliai. Iš nosies kaip [v] anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas]. Seilė tẽka, kai pamatai duoną. Noriu valgyt – net seilė tẽka. Anam. seilė tik tẽka, kad griebt. Jas. beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti. Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis. Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė. Kur krau [ja] s tekėjo, rožė žydėjo. Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo. Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka. Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo. Ašaros iš mano akių tekėtų. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų. Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka. Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) . Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga). Du šuniu riejas, balti kraujai teka. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka.

3. aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku. Teka akys. Akys ašaromis tẽka (tek). Akys teka vandenimi. Kūnas krauju teka. Medumi tekąs, saldus. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų. Mano nosis apslupus, tekė́jo. Tekė́ [jo] sopulys pro vieną ausį. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo. Bet kad moteriškė bus tekanti, … bus per septynias dienas atskyrime savo. Už ją. mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion.

4. leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras. Laša, lietus teka per dangtį. Kibiras tẽka. Tẽka pirkios stogas. Tẽka puodas pro įtranką. Bosas teka. Dangtis tẽka. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą. Va pavietis tẽka – reikia dengt. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko. Tẽka pirkia – reikia dengt. Kaminas tẽka, visas sutręšęs. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo. Kap pradėj [o] tekė́tie [stogas],
itai kaminas griūva. Tẽka perejõ svirnas. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda. Tẽka viedras. Čebatai tẽka. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo. Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie [jų] šikinės tẽka. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis. Kaip puodas, kursai tek.

5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Ar da tẽka jūsų karvė? Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų.

6. rodytis ties akiračiu, kilti. Žvaigždė, saulė tẽka. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka. Tẽkanti saulė. Prieš saulei tẽkant. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą],
tuokart eis pri pusryčio. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys. Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo]. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno [je] pusė [je],
antras antro [je],
tad priš ilgas pagadas. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties. Saulė tekė́jo į debesį – lis. Atejo an jį saulei tẽkant. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių. Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant. Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė. Auštrà aũštra, saulė teka. Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo. Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo. Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant. Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus. Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo. Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė. Po ledu saulė teka. Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka. Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo?

7. eiti už vyro: Teku už vyro. Tekėjusi. Merga už vyro tẽka. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs. Ana kėslauja tekė́ti. Ji tẽka už mano brolio. Verčiau netekė́k. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas. Man jau para tekė́t ažu bernelio. Mūs moma labai jauna tekė́ [jo]. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt. Kai tekė́jo, daug žadėjo. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų. Tekių yra, bijo tekė́t. Reikė tekė́t až vyro ir bijot. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka. Tekė́t – tai kilpa an kaklo. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare]. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu. Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio. Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti. Jie gėrė, vedė ir tekėjo. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų. Nes norint daug moterų bu [v] o, … visos tekė́t norėjo. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų. Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt. Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust. Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi. Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt. Akėt mažutė, o tekė́t didutė. Daug tẽkančių, maža imančių. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo). Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis. eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti.

8. tilpti, sueiti, subėgti. Du svarai siūlų tẽka vienon sienon. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu.

9. greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu. Pirma eimi, teku. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo? Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo. Teka per dvarelį, neša žiburėlį. Marti teka per dvarelį. Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta. Ing Galilėją tekėkiat. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame. Kaip darydavo Tobijošius š [ventas],
kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo. Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama. Tekėk šuo, tekėk uodega. Laktuvis loja, žebotinis teka. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka. eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (meilinėti, meilauti).

10. slinkti. Laikas tẽka. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove.

11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo. Pieno devė [nualpusiai],
pradėjo tekė́ties.

12. vaisintis.
píeno ùpės tẽka. Manai, kad kitur píeno ùpės tẽka?
séilė tẽka. Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka.
ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka.
aptekė́ti, àpteka, -ė́jo

1. tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą. Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį.

2. apvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas. Puodai apìteka, apibūva, reikia peilio nuskust. tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas.

3. aptekti kuo: Apteka akes ašaromis. Akys apteka ašaroms. Jam akys ašaromis aptekė́jo. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus. Taukais aptekė́jusios akys.

4. pasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́ [jo],
tada suskėlė tumonas (rūkas) . Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau.

5. pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam. Sako, po pilnačiai saulė mėnu apìteka. Delčioj saulė àpteka mėnesį.

6. apeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant.

7. apnikti, užpulti: Apìteka brudas.
širdìs kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų.
atitekė́ti, atìteka, -ė́jo. attekė́ti, àtteka, -ė́jo.

1. tekant priartėti. Iki kol šit vanduo atìteka, t. y. atspito, atbėgo. Iš ten atìteka upelis. Upeliukas toks atìteka iš miško. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės. Šitas upelis iš ežero atateka. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi. Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka. Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo.

2. tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsìteka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka.

3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej [o] karvės an žolės – pienas attekė́j [o]. Kai ji. dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos.

4. ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos. Jau metai kap atatekė́jus. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą. Ji attekėjo iš anos Varėnos. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti. Atatekė́j [o] [motutė] an valako. Attekė́jau trisdešimtais metais. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą. Kai attekė́ [ja] u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti. Ji nesutiks su atitekėjusia marčia. ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs. Ans attekė́jęs šišion.

5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė [jo] ir atatekė́ [jo]. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt.

6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti.

7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s. Dvylika kiaušinių suvalgo – atìteka protas. Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu. Koja atsitekė́jo (atitirpo) . Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo. Pirštas užtirpo, niekaip neatsìteka. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo. Neatsitekė́jo krau [ja] s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties. Užgautas atsitekėjo. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves]. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon. Buvo blogà, dabar atstekė́jo. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs. Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama. | Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo. Atsìteka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė. Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo.

8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio. Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės. Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka.

9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė] ! Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus!
įtekė́ti, į̃teka, -ė́jo.

1. įbėgti srovei. Ta upė į̃teka į jūrą. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę. Pasvaly Svalia į̃teka ant Lėvenį. Visos upės inteka mariosna. Viskas išteka, niekas neį̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) . Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos.

2. įsismaginti tekėti srovei.

3. įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų.

4. pasirodyti ties akiračiu, užtekėti. Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau. O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu.

5. atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuos.

6. įsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo.

7. tilpti, sueiti. Kiek gijų į̃teka tavo skietan? Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik. Maža posmų intekė́jo. Plona buvo [metama drobė],
daug įtekė́jo, da ir liko. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo.

8. turėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai.

9. įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si. Aš savo klebonui grybais instekė́jau. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui.
ištekė́ti, ìšteka, -ė́jo.

1. išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti. [V] anduoj ištekė́jo iš viedro. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį. Sula ištekė́jo. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais. Pašiltai padeda [korį],
jis. ir ìšteka. Par tą salyklą ìšteka, išbūna [vanduo],
ka jau nebė [ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta. Ir ìšteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis]. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus]. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus. Ėmė jos. kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo. Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų. Plyšta sūdai, o vynas išteka. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paisteketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tekė́ti, </b>tẽka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">judėti srove kuria kryptimi, bėgti</span>. Teka vanduo upė [je]. Upė tẽka. Netoli upė tekė́j [o]. Vanduo srauniai tẽka. Smarkiai, ramiai tekė́ti. Tekė́ti per pievą. Tekė́ti pro šalį. Tekė́ti aplink ką. Ten, kur tẽka šaltinėlis. Maudžiaus tekančiame vandenyje. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo. Per tę eina tẽkančias vanduo. Tẽkantis [v] anduo. Netekantỹs vanduo. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent. Ka ne an tẽkančiu [v] andeniu, [žuvys] neišbūna. Upelė te tokia tekė́davo pavasarį. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį]. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs. Išgrūdo <span class="explanation"> (iškasė) </span> grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda. Teka upė rūdynuosan. Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia. Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo. Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka. Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo. Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę. Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste. Keturi upeliai į vieną ežerą teka. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers. Čia upelių nesìteka. <span class="explanation">sruventi, bėgti kuria kryptimi</span>. Kraujas greičiausiai teka aorta. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą. <span class="explanation">plūsti, sklisti: </span> Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v] anduo, nu senovės taip eina. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų. Lai tek it rasa iškalba tavo. Melodija teka. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų. <br/>2. <span class="explanation">lietis, sunktis, lašėti, varvėti: </span> Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos. Ašaros tẽka iš akių. Pripylei [v] andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t [ų]. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos. Tekėjo mūso bočių prabočių krau [ja] s. Iš mano kojos kraujas teka. Guli žvėris, kraujai tekė́ję. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo. Kraujo tekamasis indas. Nū karvės vanduo tẽka į pieną. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas. Iš viršaus vis užpila verdančio [v] andens, ans ten i tẽka į apačią. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus]. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus]. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula]. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn. Toks obuolas didliai y [ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos]. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus. Ot burno [je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo. Iš kojos tẽka ir tẽka juka. Yra rona, ir tẽka. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja. Ašaros tẽka iš akių. Ašaros tẽka tẽka. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės. Tẽka ir šąla skrepliai. Iš nosies kaip [v] anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas]. Seilė tẽka, kai pamatai duoną. Noriu valgyt – net seilė tẽka. Anam. seilė tik tẽka, kad griebt. Jas. beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti. Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis. Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė. Kur krau [ja] s tekėjo, rožė žydėjo. Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo. Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka. Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo. Ašaros iš mano akių tekėtų. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų. Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka. Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka <span class="explanation"> (labai gražūs, sultingi) </span>. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga). Du šuniu riejas, balti kraujai teka. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka. <br/>3. <span class="explanation">aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: </span> Krauju teku. Teka akys. Akys ašaromis tẽka (tek). Akys teka vandenimi. Kūnas krauju teka. Medumi tekąs, saldus. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų. Mano nosis apslupus, tekė́jo. Tekė́ [jo] sopulys pro vieną ausį. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo. Bet kad moteriškė bus tekanti, … bus per septynias dienas atskyrime savo. Už ją. mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion. <br/>4. <span class="explanation">leisti skystį, būti kiauram: </span> Tekąs, kiauras. Laša, lietus teka per dangtį. Kibiras tẽka. Tẽka pirkios stogas. Tẽka puodas pro įtranką. Bosas teka. Dangtis tẽka. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą. Va pavietis tẽka – reikia dengt. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko. Tẽka pirkia – reikia dengt. Kaminas tẽka, visas sutręšęs. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo. Kap pradėj [o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva. Tẽka perejõ svirnas. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda. Tẽka viedras. Čebatai tẽka. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo. Puodas puodą kalba <span class="explanation"> (apkalba), </span> ė abie [jų] šikinės tẽka. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis. Kaip puodas, kursai tek. <br/>5. <span class="explanation">duoti pieno, būti melžiamai: </span> O jūsų karvytė ar jau tẽka? Ar da tẽka jūsų karvė? Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų. <br/>6. <span class="explanation">rodytis ties akiračiu, kilti</span>. Žvaigždė, saulė tẽka. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka. Tẽkanti saulė. Prieš saulei tẽkant. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas <span class="explanation"> (ruošiasi) </span> in darbą. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys. Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo]. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno [je] pusė [je], antras antro [je], tad priš ilgas pagadas. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties. Saulė tekė́jo į debesį – lis. Atejo an jį saulei tẽkant. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių. Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant. Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė. Auštrà aũštra, saulė teka. Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo. Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo. Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant. Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus. Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo. Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė. Po ledu saulė teka. Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka. Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka. <span class="explanation">užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: </span> Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? <br/>7. <span class="explanation">eiti už vyro: </span> Teku už vyro. Tekėjusi. Merga už vyro tẽka. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs. Ana kėslauja tekė́ti. Ji tẽka už mano brolio. Verčiau netekė́k. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas. Man jau para tekė́t ažu bernelio. Mūs moma labai jauna tekė́ [jo]. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt. Kai tekė́jo, daug žadėjo. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų. Tekių yra, bijo tekė́t. Reikė tekė́t až vyro ir bijot. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka. Tekė́t – tai kilpa an kaklo. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare]. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu. Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio. Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti. Jie gėrė, vedė ir tekėjo. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų. Nes norint daug moterų bu [v] o, … visos tekė́t norėjo. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų. Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt. Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust. Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi. Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt. Akėt mažutė, o tekė́t didutė. Daug tẽkančių, maža imančių. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo). Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis. <span class="explanation">eiti į žentus, užkuriomis: </span> Už moteriškės tekėti. <br/>8. <span class="explanation">tilpti, sueiti</span>, subėgti</span>. Du svarai siūlų tẽka vienon sienon. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu. <br/>9. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, skubėti: </span> Išilsau tekėdamas. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu. Pirma eimi, teku. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo? Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo. Teka per dvarelį, neša žiburėlį. Marti teka per dvarelį. Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta. Ing Galilėją tekėkiat. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame. Kaip darydavo Tobijošius š [ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo. Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama. Tekėk šuo, tekėk uodega. Laktuvis loja, žebotinis teka. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka. <span class="explanation">eiti prie ko, kreiptis į kur: </span> Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (meilinėti, meilauti). <br/>10. <span class="explanation">slinkti</span>. Laikas tẽka. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove. <br/>11. <span class="explanation">tokėtis, gaivelėtis, peikėti: </span> Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo. Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties. <br/>12. <span class="explanation">vaisintis</span>. <br/><b> píeno ùpės tẽka</b>. Manai, kad kitur píeno ùpės tẽka? <br/><b>séilė tẽka</b>. Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka. <br/><b>ùpėmis (upẽliais) tẽka</b> <span class="explanation">labai daug yra ko: </span> O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka. <br/><b>aptekė́ti, </b>àpteka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: </span> Upė pusę miesto apteka. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą. Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį. <br/>2. <span class="explanation">apvarvėti, aplašėti: </span> Kraujais aptekė́jo visas suolas. Puodai apìteka, apibūva, reikia peilio nuskust. <span class="explanation">tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: </span> Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas. <br/>3. <span class="explanation">aptekti kuo: </span> Apteka akes ašaromis. Akys apteka ašaroms. Jam akys ašaromis aptekė́jo. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus. Taukais aptekė́jusios akys. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti ties akiračiu, patekėti: </span> Saulė aptekė́ [jo], tada suskėlė tumonas <span class="explanation"> (rūkas) </span>. Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau. <br/>5. <span class="explanation">pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam</span>. Sako, po pilnačiai saulė mėnu apìteka. Delčioj saulė àpteka mėnesį. <br/>6. <span class="explanation">apeiti, apibėgti, apkeliauti: </span> Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant. <br/>7. <span class="explanation">apnikti, užpulti: </span> Apìteka brudas. <br/><b> širdìs kraujù aptekė́jo</b> <span class="explanation">pasidarė skaudu: </span> Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų. <br/><b>atitekė́ti, </b>atìteka, -ė́jo. attekė́ti, àtteka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tekant priartėti</span>. Iki kol šit vanduo atìteka, t. y. atspito, atbėgo. Iš ten atìteka upelis. Upeliukas toks atìteka iš miško. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės. Šitas upelis iš ežero atateka. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi. Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka. Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo. <br/>2. <span class="explanation">tekant vėl prisipildyti: </span> Vanduo šuliny prie šaltinio atsìteka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka. <br/>3. <span class="explanation">pradėti daugiau rastis (pieno): </span> Kap nuej [o] karvės an žolės – pienas attekė́j [o]. Kai ji. dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos. <br/>4. <span class="explanation">ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: </span> Ãtteka. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos. Jau metai kap atatekė́jus. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą. Ji attekėjo iš anos Varėnos. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti. Atatekė́j [o] [motutė] an valako. Attekė́jau trisdešimtais metais. Aš attekė́jau šę kurnon <span class="explanation"> (dūminėn) </span> pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą. Kai attekė́ [ja] u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti. Ji nesutiks su atitekėjusia marčia. <span class="explanation">ateiti į žentus: </span> Muno vyras jau buvo attekė́jęs. Ans attekė́jęs šišion. <br/>5. <span class="explanation">ištekėjusiai išsiskirti: </span> Ištekė [jo] ir atatekė́ [jo]. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt. <br/>6. <span class="explanation">ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: </span> Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti. <br/>7. <span class="explanation">atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: </span> Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s. Dvylika kiaušinių suvalgo – atìteka protas. Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu. Koja atsitekė́jo <span class="explanation"> (atitirpo) </span>. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo. Kaip tik pakišo štinkspirito <span class="explanation"> (amoniako) – </span> tujau atsitekė́jo. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo. Pirštas užtirpo, niekaip neatsìteka. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo. Neatsitekė́jo krau [ja] s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties. Užgautas atsitekėjo. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves]. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon. Buvo blogà, dabar atstekė́jo. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs. Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama. \| Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo. Atsìteka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė. Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo. <br/>8. <span class="explanation">praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio</span>. Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės. Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka. <br/>9. <span class="explanation">atitirpti, atsileisti: </span> Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė] ! Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! <br/><b>įtekė́ti, </b>į̃teka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">įbėgti srovei</span>. Ta upė į̃teka į jūrą. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę. Pasvaly Svalia į̃teka ant Lėvenį. Visos upės inteka mariosna. Viskas išteka, niekas neį̃teka <span class="explanation"> (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) </span>. Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti tekėti srovei. </span> <br/>3. <span class="explanation">įlašėti, įvarvėti: </span> Įtekė́jo vanduo į vidų. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti ties akiračiu, užtekėti</span>. Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau. O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu. <br/>5. <span class="explanation">atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: </span> Jy buvo įtekė́jus tuos namuos. <br/>6. <span class="explanation">įsileisti tekėti už vyrų: </span> Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo. <br/>7. <span class="explanation">tilpti, sueiti</span>. Kiek gijų į̃teka tavo skietan? Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik. Maža posmų intekė́jo. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo. <br/>8. <span class="explanation">turėti įtakos: </span> Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai. <br/>9. <span class="explanation">įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: </span> Šituo, žmogau, neinstekė́si. Aš savo klebonui grybais instekė́jau. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui. <br/><b>ištekė́ti, </b>ìšteka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti</span>. [V] anduoj ištekė́jo iš viedro. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį. Sula ištekė́jo. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais. Pašiltai padeda [korį], jis. ir ìšteka. Par tą salyklą ìšteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė [ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta. Ir ìšteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis]. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus]. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus. Ėmė jos. kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo. Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų. Plyšta sūdai, o vynas išteka. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.