pajiegùs, -ì. pajėgus.
1. pajėgus 1: Rodos, pajiegùs – galėtų dirbt dar. Pajiẽgūs jaučiai. Tai jau pajiegùs buvo vyras: n'išdidis, ale platus.
2. patogus, parankus: Iškada pajiẽgiojo mano kirvuko! O tam žake pajiegùs knipelis. Iš medžio nuslinkęs pasirinko pajiegių akmenaičių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.