.
kãkinimas. →. kakinti.
pakãkinimas.
1. →. pakakinti 1: [Žmonės] su didžiu rūpesčiu gamina tatai, kas užgula pakakinimump tos gyvatos. Brakanumas arba mažas pakãkinimas gėrime ir valgyme. Kuria sau pilną ir patvarų pasikakinimą. Malonus pasikakinimo jausmas jį gaivina.
2. turtas, gėrybė: Visų pakãkinimų ir gėrių.
3. atsiteisimas, atsilyginimas: Ižpažinimas ir pakakinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.