.
kalatóti, -ója, -ójo (кaлaтaць). kàlatoti, -oja, -ojo.
1. kalatyti 1: Pirmąsyk girdžiu, kad piemuo vyrą kalatója. | Kam da kàlatoji, matai, kad jau sviestas sumuštas! Ar tai jau sviestą kalatóji?
2. klibinti: Jau milinys. išsikalatojo, mat visi kas rytas kalatoja.
3. purtyti, kratyti: Mažiausias rytmetinis vėjelis tave kalatoja, linguoji ir linguoji.
4. plaktis linguojant: Ilgai gyveno lendrė, kalatódama į visas puses nuo mažo vėjelio.
5. drebėti, virpėti: Jis labai kalatójasi – jam šalta. Vincukas net kalatójas iš šalčio.
6. teliūskuoti; kliukėti: Iš kibiro vanduo kalatójasi. Kiaušiniai ilgai pagulėję, tai dabar kalatójasi.
iškalatóti
1. išklibti; . kalatoti
2.
2. išplakti: Kiaušinius iškalatojau ir pasaldžiau – gali pilt pyraguosa.
nusikalatóti nuvargti, nusivaryti: Oi, kap aš šiandien nusikalatójau! Kalatóte nusikalatójęs par dieną, t. y. pavargęs.
pakalatóti.
1. padaužyti, suduoti: Tu mane tik neklausyk, vaikeli, tai kad pakalatósiu, paėmęs už ausų, tai net čypsi.
2. pateliuskuoti; paplakti: Duok man pakalatóti šitame butelyje vandenį. | Man kiaušinius pakalatótai.
sukalatóti.
1. sumušti: Šeimininkė per vestuves dešimt lėkščių sukalatójo. | Žmonės subėgę vėl jį sukalatojo. Jis juodu taip sukalatot davė, kad juodu vos paeit galėję.
2. suplakti, suteliuskuoti: Kur tep tą grietinę sukàlatojai, kad net sviestas ant viršaus! Prieš vartodamas vaistus, juos gerai sukalatok. Šitie kiaušiniai švieži, tik, bevežant į turgų, susikalatójo, užtat ir kliuksi.
užkalatóti. užkratyti: Neužkalatók vaiko besupdamas, matai, kad net lopšys braška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.