pakalba

pakalbà.

1. kalbėjimas, pašnekesys, kalba: Pakalbõj tinkamas, darbe ne. Čia mūsų pãkalbos eina. Tokia pakalba buvo tarp mūsų. Ant pakalbos (pakalbėti) geras. Vis vientara būtų daugiau pakalbų̃ sekmadienį. Pakalboms išėjo. O mano vyreli, visa pakalbėlė, visa pašnekėlė! O su kuom aš pasišnekėsiu?!

2. paskala, apkalbėjimas, kalbos: Čia ne pakalba, ale tiesa. Kad sakyt žmogu [i] be pakalbõs – čia jo liežiuvis padarė, i gan. Bijaus, kad nebūtų barnių, pavydėjimų, pakalbų. Ir uždės jai priežastis pakalbos ir ižšlovys and jos piktą vardą. (Nepaminėta ne pakalba. Viso svieto pakalboj būti (būti visų apkalbamam) .

3. pasakymas, priežodis: Jie turėtų išgėdyti būti pakalba, pasaka ir prakeikimu.

4. pakalbė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakalba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv