pakalbà.
1. kalbėjimas, pašnekesys, kalba: Pakalbõj tinkamas, darbe ne. Čia mūsų pãkalbos eina. Tokia pakalba buvo tarp mūsų. Ant pakalbos (pakalbėti) geras. Vis vientara būtų daugiau pakalbų̃ sekmadienį. Pakalboms išėjo. O mano vyreli, visa pakalbėlė, visa pašnekėlė! O su kuom aš pasišnekėsiu?!
2. paskala, apkalbėjimas, kalbos: Čia ne pakalba, ale tiesa. Kad sakyt žmogu [i] be pakalbõs – čia jo liežiuvis padarė, i gan. Bijaus, kad nebūtų barnių, pavydėjimų, pakalbų. Ir uždės jai priežastis pakalbos ir ižšlovys and jos piktą vardą. (Nepaminėta ne pakalba. Viso svieto pakalboj būti (būti visų apkalbamam) .
3. pasakymas, priežodis: Jie turėtų išgėdyti būti pakalba, pasaka ir prakeikimu.
4. pakalbė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.