pakalbinėti

.
kalbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja. Išeik, merguže, su manim kalbinėti. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų. Tenai buvo. daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save. Su tais teip kalbinėja. Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis.

2. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės!

3. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja. Vobydamas ir kalbinėdamas.

4. užkalbinėti, burti. .
apkalbinė́ti

1. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi. Labai negražu kitus apkalbinėti.

2. minėti: Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina.
atkalbinė́ti

1. atkalbėti
5.

2. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos (samdinių) . Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą.

3. atsisakinėti, nesutikti: Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt.
įkalbinė́ti. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju. Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos.
iškalbinė́ti. iškalbėti.

1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja. Iškalbinėti nėra ko. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami.

2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja.

3. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt. Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) . Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti.
pakalbinė́ti. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute.
pérkalbinėti. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo.
prikalbinė́ti

1. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“.

2. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė!

3. taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: Ans prie josios prisikalbinė [ja] į meilę. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti.
susikalbinė́ti

1. sukalbėti
5. Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu.

2. sąmokslą, suokalbį sudarinėti. .
užkalbinė́ti. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja.
dantìs užkalbinė́ti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kalbinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja. Išeik, merguže, su manim kalbinėti. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų. Tenai buvo. daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save. Su tais teip kalbinėja. Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis. <br/>2. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! <br/>3. <span class="explanation">vilioti, įtikinėti: </span> Vobija, kalbinėja. Vobydamas ir kalbinėdamas. <br/>4. <span class="explanation">užkalbinėti, burti. </span>. <br/><b>apkalbinė́ti</b><br/>1. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi. Labai negražu kitus apkalbinėti. <br/>2. <span class="explanation">minėti: </span> Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina. <br/><b>atkalbinė́ti</b><br/>1. atkalbėti 5. <br/>2. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos <span class="explanation"> (samdinių) </span>. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą. <br/>3. <span class="explanation">atsisakinėti, nesutikti: </span> Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt. <br/><b>įkalbinė́ti</b>. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju. Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos. <br/><b>iškalbinė́ti</b>. iškalbėti. <br/>1. <span class="explanation">prikaišioti: </span> Marti man daug iškalbinė́ja. Iškalbinėti nėra ko. Ar až <span class="explanation"> (už) </span> gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami. <br/>2. <span class="explanation">teisinti: </span> Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja. <br/>3. <span class="explanation">išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: </span> Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt. Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami <span class="explanation"> (elgetaudami) </span>. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti. <br/><b>pakalbinė́ti</b>. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute. <br/><b>pérkalbinėti</b>. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo. <br/><b>prikalbinė́ti</b><br/>1. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“. <br/>2. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė! <br/>3. <span class="explanation">taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: </span> Ans prie josios prisikalbinė [ja] į meilę. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti. <br/><b>susikalbinė́ti</b><br/>1. sukalbėti 5. Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu. <br/>2. <span class="explanation">sąmokslą, suokalbį sudarinėti. </span>. <br/><b>užkalbinė́ti</b>. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja. <br/><b> dantìs užkalbinė́ti</b> <span class="explanation">stengtis apkvailinti, apsukti: </span> Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.