.
pakálkė. pakalkė̃. kalka:
1. Pakálkę nešiodavo mergos į vietą skepetaitės arba skrybėlaitės. Kasas susiringavus užpakaly, lyg kokią pakálkę užsidėjus. Moterys ilgais, plačiais andarokais, užsirišdavom pakálkėm, skepetukėm. Vyrams [laidodami] dėdavę ant galvos lapines kepures, mergoms – pakalkes su sidabriniu arba auksiniu galionu. Išnyko žiponai, nyksta pakalkės su galionais. Nėra ant galvos pakalkės, nėra nei vainiko ant gelsvų kaselių. karūna: Kita deivė su pakalke (corona muralis) ant galvos stovi ant levo.
2. Kepurė turėjo ne tik raudonos gelumbės pakalkę, bet dar ir kantai buvo raudoni.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.