pakámpinis, -ė. pakampìnis.
1. esantis pakampėse, nuošalus: Saugokis vietų pakampinių ir tamsių.
2. vengiantis viešumos, slaptai, pakampėse daromas, veikiantis: Šitas ponas, kortomis pralošęs gan didelį dvarą, užsiėmė pakampine advokatūra, visokiuose urvuose duodamas žmonėms patarimus ir rašydamas prašymus. Priturėkiat liežuvį nu apkalbų – pakampinės kalbos nepraeina veltuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.