.
kankoliúoti, -iúoja, -iãvo. bėgti, sekti kam iš paskos (būti prisikabinus kaip kokiam kankolui): Kur tik motina eita, ten ir vaikai kankoliúo [ja]. Ir kankoliuo [ja] paskuo kaip kankolas. Kam leidi kankoliúoti vaikus paskuo pjovėjų?! Anuo nėkaip negal atsikratyti – kiaurą dieną kankoliúo [ja] paskuo munęs. Ko kankoliúoji, į sijoną įsikibęs?
iškankoliúoti. išbėgti, išeiti iš paskos: Petrukas su vyrais iškankoliãvo. Iškankoliãvo senis [vedinas mažais vaikais lyg kankolais].
nukankoliúoti. nubėgti, nusekti iš paskos: Vaikas nukankoliãvo paskuo tėvo.
pakankoliúoti. pajėgti bėgti paskui: Ar tu manai pakankoliúoti paskuo mūso?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.