.
kãpyti, -ija, -ijo. kapinti 1: Stori to kirvio ašmenys, nekãpijus nėko nebūs. Eita, bliūdus laistydamas su cinu, bet moka ir girkales kãpyti. Jau plūguo noragą reik kãpyti.
nukãpyti. nueiti, nudrožti: Kol nukãpysu į Beržorą, ir sutems.
pakãpyti. paaštrinti, paplakti: Nešu kalviuo kirvį, kad pakãpytų. Pakãpijau noragą. Nunešk kirvį į kalvę ir pakãpyk.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.