káukčioti, -ioja, -iojo.
1. kaukiančiu balsu loti: Šuo káukčio [ja],
atvaro zuikį. Šuo pakėlė galvą, žiūrėdamas į akis, cypė ir kaukčiojo.
2. ypatingu būdu girgždėti, cypti. Tolie važiuojant, reik gerai ratus patepti, o pradeda ašys kaukčioti. Kaukčioja nešmeruoti ratai.
3. kaukti su pertraukomis. Vėtroms gūdžiai bekaukčiojant, jos nurūkdavo į laukus.
pakáukčioti. paloti kaukiančiu balsu: Šuo žiūri į mėnesį ir verksmingai pakaukčioja.
užsikáukčioti užsitraukti kvapą verkiant, užsikūkčioti: Jis užsikaukčiodamas verkė kaži kokiu baisiu verksmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.