.
kaũkinti, -ina, -ino. káukinti. kaukti 1: Ką čia káukini šunį, paleisk greičiau! Pradėjau káukinti šunį. Kam tą vaiką káukinat (rikdote) ? Nekaũkink kaip Žalimas velnią! Tą radiją káukina par kiaurą dieną. Nekáukinkiatės, vaikai!
pakaũkinti. pakaukti.
1. pagriežti kaukiančiu balsu: Pakirkina, pakáukina, ir gerai yr.
2. paleisti, mesti, kad kaukdamas lėktų: Imk tuoj ir pakaũkink vieną pliauckigalį.
prikaũkinti. versti daug rėkti, kaukti: Kiek aną ten prikáukino ta operacija!
sukaũkinti. sukaukti 2: Sukáukink automobilį, lai susirenka pasažyrai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.