kebė̃klinti, -ina, -ino. sunkiai eiti: Ana, tenai jis kebėklina žemyn.
atsikebė̃klinti sunkiai ateiti: Pajutęs senį atsikebėklinant, ėmė gyvulėlį tampyti.
pakebė̃klinti.
1. užversti (kojas): Jurgis smarkiai stumtelėjo amerikoniuką, kuris pakebėklino kojas po ratais. Pakebėklinsi kojas, ir toje vietoje nė šlapios vietos nepasiliks.
2. pamesti, netvarkingai pastatyti: Kaip tu čia dabar tas akėčias pakebė̃klinai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.