kebė̃žinti (-yti), -ina, -ino. negreit eiti, vilktis, kėblinti: Kebė̃žini, pats nežinodamas kur. Tai kebėža senis, ir jis kebė̃žina į miestą! Kas ten toks kebė̃žina tiesiog pas mus? Vėl tas šuo kebė̃žina į kambarį – vyk lauk!
iškebė̃žinti. iškelti, išgriozdoti: Kam taip aukštai, kaip kokį sostą, iškebėžinai sėdenę!
nukebė̃žinti. negreitai nueiti, nusivilkti: Kol jis nukebė̃žins į miestą, ateis ir pietūs.
pakebė̃žinti. šiaip taip paeiti, pasivilkti: Mažas vaikas išsižergęs žirglioja, vos pakebėžina, pavėžlioja.
užkebė̃žinti. užgriozdoti, ne vietoje pamesti: Lanktis užkebė̃žintas ant tako.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.