kėblóti, -ója, -ójo
1. išsiskėtus eiti, keverzoti, kėblinti: Žiūrau – kėblója tas senis per arimą. Kėblója kai girtas, da nosį nusbalnos. Žėk (žiūrėk), kas te kėblója!
2. kiloti, kėtoti kojas, žargytis. . Vaikas kėblójas, nuogas kojas rodo.
atkėblóti. negražiai, nevikriai ateiti, atkėblinti.
iškėblóti. iškėtoti, išskleisti: Marti paėmė sulankstytą suknelšę ir iškėblójo – parodė kūmai, ką (kad) suplyšus. Nuvažiuoja miškan – stovi pušis, išsikėbloję šakos. Atlekia susidraikę, išsikėbloję storiausi debesys.
pakėblóti. pakėblinti: Jau vos pakėbloju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.