kėblúoti, -úoja, -ãvo, kė́bluoti, -uoja, -avo. kėblinti 1: Gal ir man reikia kė́bluot? Pasėmė tas lenteles ir dui kėbluot per balas.
atkėblúoti. atkėblinti: Jis atkėblúoja.
nukėblúoti. nukėblinti: Meška nukėblavo sau per mišką. Nugi in tę pėsčia nukėblavaũ.
pakėblúoti. pakėblinti: Tas jau, matyt, visai vargingas: susenęs, susilenkęs, vos tik pakėbluoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.