keĩžioti, -ioja, -iojo, kéižioti.
1. kėtoti kojas, žargytis, spardytis, kapstytis, kėsnotis. Vaikas lopišė [je] jau keĩžio [ja],
kojas staipo, kilno [ja]. Keižioti pradėjo kojeles, jau nebnoria vystomas. Paleisk valnai, tegu keĩžio [ja]. Geras vaikas: pasvadini ant žemės, ir keĩžio [ja] ilgas valandas vienas. Pradėjau kastis rankom ir keižioti kojom kaip varlė. Kalavijonys keĩžioti duobėse pradėjo. Atlajoj keižiojasi rudi ir geltoni kūnai.
2. pamažu, nevikriai vaikščioti: Va, ir Jonukas jau keĩžio [ja] po aslą. Vaikas metų dar tėr, o kaip puikiai kéižio [ja]. Gerokai įkaušęs keižioja per miestelį siuvėjas.
3. purtinti, kratyti: Buvo seniau kulamosios mašinos, kurios nekeĩžiojo: šiaudus stačiai ant žemės varė.
atkeĩžioti. pamažu, nevikriai ateiti: Ar atkéižiosi tu kumet!
nukeĩžioti
1. pamažu, nevikriai nueiti: Nukéižiok vyrų pavadinti.
2. ką nors pamažu, nevikriai dirbti (adyti, megzti): Galiausiai nukeižiojo vieną pirštinę, kur dar antra?
pakeĩžioti.
1. paeiti keižiojant: Vos pakéižio [ja] po ligos.
2. pastrapalioti, pašliaužioti: Dabar jauniejai nė šokti nepašoka, tik pasikeĩžio [ja] par vakarelius.
parkeĩžioti. pareiti keižiojant: Kumet ta Bronė parkéižios, ka teip vėlai išejo?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.