pakėkauti

kė́kauti, -auja (-auna)
, -avo

1. supti, kykoti: Kad kė́kauna tėvas vaiką, tas net žagsi. Senelis dažnai kė́kauna vaikus. Kė́kauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų. Maži vaikai tik kė́kaunami užmiega. | Kam kojas kė́kauni: ar žinai, kad velnią supi?

2. suptis sūpuoklėse, linguotis: Kė́kaunas kė́kaunas, paskui gálva rėkia. Sulipam po du ant kėkų ir kė́kaunamės. Kas gi vaikam daugiau rūpi – kad tiktai kė́kauties. Kė́kaukis kė́kaukis, paki sprandą nusisuksi! Nenusisukit sprando, taip aukštai kė́kaudamies. | Iš jo pjovėjas: kė́kaunas kė́kaunas (linguoja, supasi pjaudamas), ir vis an vietos.
atsikė́kauti iki valios atsisūpauti: Atsikė́kavom, kiek norėjom.
nukė́kauti. linguojant, supantis ką padirbti: Lig pusryč kėkavos kėkavos ir pievos nenukėkavo (nenupjovė) .
pakė́kauti

1. pasupti: Eikš, kai pakė́kausiu, tai net dangų pasieksi. Pakė́kauk tu, tėvai, mergiotę, maž nustos bliautei. Pakėkauk vaiką, man taip nusibodo prie lopšio sėdėti. Eikš, vaike, aš tave pakėkausiu.

2. pasisūpauti sūpuoklėse: Tegul vaikas paskė́kauna. Eisma kluonan paskė́kaut.
prikė́kauti.

1. prisupti: Jau vieną vaiką prikė́kavau, nebenori, dabar kitas prašosi.

2. prisisūpauti sūpuoklėse: Jonas padarė sūpuokles: tai prisikė́kausma! Mes an šakų priskė́kavom. Kad jūs, vaikai, niekaip ir nepriskė́kaunat.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kė́kauti, </b>-auja (-auna) <br/><b>, </b>-avo<br/>1. <span class="explanation">supti, kykoti: </span> Kad kė́kauna tėvas vaiką, tas net žagsi. Senelis dažnai kė́kauna vaikus. Kė́kauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų. Maži vaikai tik kė́kaunami užmiega. | Kam kojas kė́kauni: ar žinai, kad velnią supi? <br/>2. <span class="explanation">suptis sūpuoklėse, linguotis: </span> Kė́kaunas kė́kaunas, paskui gálva rėkia. Sulipam po du ant kėkų ir kė́kaunamės. Kas gi vaikam daugiau rūpi – kad tiktai kė́kauties. Kė́kaukis kė́kaukis, paki sprandą nusisuksi! Nenusisukit sprando, taip aukštai kė́kaudamies. | Iš jo pjovėjas: kė́kaunas kė́kaunas <span class="explanation"> (linguoja, supasi pjaudamas), </span> ir vis an vietos. <br/><b>atsikė́kauti</b> <span class="explanation">iki valios atsisūpauti: </span> Atsikė́kavom, kiek norėjom. <br/><b>nukė́kauti</b>. <span class="explanation">linguojant, supantis ką padirbti: </span> Lig pusryč kėkavos kėkavos ir pievos nenukėkavo <span class="explanation"> (nenupjovė) </span>. <br/><b>pakė́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">pasupti: </span> Eikš, kai pakė́kausiu, tai net dangų pasieksi. Pakė́kauk tu, tėvai, mergiotę, maž nustos bliautei. Pakėkauk vaiką, man taip nusibodo prie lopšio sėdėti. Eikš, vaike, aš tave pakėkausiu. <br/>2. <span class="explanation">pasisūpauti sūpuoklėse: </span> Tegul vaikas paskė́kauna. Eisma kluonan paskė́kaut. <br/><b>prikė́kauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisupti: </span> Jau vieną vaiką prikė́kavau, nebenori, dabar kitas prašosi. <br/>2. <span class="explanation">prisisūpauti sūpuoklėse: </span> Jonas padarė sūpuokles: tai prisikė́kausma! Mes an šakų priskė́kavom. Kad jūs, vaikai, niekaip ir nepriskė́kaunat.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.