keldinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kelti; kelti iš vienos vietos į kitą: Jis tolydžio keldinėjo savo akinius nuo vieno nosies galo ant kito.
atkeldinė́ti. atkelti; vieną po kito atkelti: [Petrelė, ] priėjus į krosnį, atkeldinėjo puodus ir statė juos ant suolo.
nukeldinė́ti. nukelti; vieną po kito nukelti žemyn: Genukas išėmė iš uokso vaikelius, nukeldinė́jo ant žemės; lapė ėmė visus ir suėdė.
pakeldinė́ti. pakelti.
1. stumti į viršų: Kurmiai pakeldinė́ja rugius (rausia) . [Durų rankenos] liežuvis pakeldinė́jas.
2. statyti ką į aukštą vietą: Ciesoriai pakeldinėjo ant sosto vyskupus.
3. įgauti jėgų, sveikti: Pradėjau paskeldinėt [iš ligos].
4. maištauti, užpuldinėti: Husas nesiliovė šnekose pasikeldinėti prieš kunigiją.
5. pūstis: Tu paskeldinė́ji kap an mielių (riebėji, tunki) .
pérkeldinėti. perkelti; statyti, dėti iš vienos vietos į kitą: Vyrai perkeldinėjo kaiščius tai į dešinę, tai į kairę.
prikeldinė́ti. prikelti; atgaivinti iš mirusių.
sukeldinė́ti. sukelti; padaryti, surengti: Karus sukeldinėjo.
užkeldinė́ti. užkelti 12: Testav, neužkeldinė́j vartų, jei kiaulių nėra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.