kėlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kelti; budinti, žadinti: Kelkis, kad jau daugiau tavęs nereikt kėlinė́t.
iškėlinė́ti. iškelti; iškilnoti į kitą vietą: Ponai žmones iškėlinėjo [iš ūkių].
pakėlinė́ti. pakelti.
1. perkilnoti į kitą vietą: Tau teks šiandien gyvulius pakėlinėt.
2. kilti: Debesys ateina, vėjas paskėlinė́ja.
pérkėlinėti. perkelti; perkilnoti į kitą vietą: Mačiau, Jonas gyvulius ant pūdymo pérkėlinėjo.
prikėlinė́ti. prikelti.
1. iš numirusių kelti: Prikėlinėjo numirėlius.
2. keltis iš lovos: Ryte kai prisikėlinėji, tai kolei išsikosti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.