kepalúoti, -úoja, -ãvo.
1. daryti iš tešlos kepalus: Pirm kepalúok duonmaišy (kepalái, kepalái), po tam tapyk ant ližės ir aptapnojęs, suglostęs šáuk po pečiumi kepalą duonos. Tu tik dėk duoną [ant ližės],
o aš kepalúosiu. Mama po pečiaus šavo, o aš kepalaváu. Kepalãvom ir tepėm su geraisiais miltais, kad tik baltesnė duonelė rodytumias.
2. tvarkyti: To žmogaus nekepalúota kalba (prasta) . Jau pradėjo ir ana priš amžiaus galą kaip žmogus kepaluotis. Ko čia kepaluojys teip ilgai, reik numie važiuoti. Žiemą aplink pečių kepalúojamos mes, seniejai, daugiau nėko.
3. myluotis, mylintis: Apsižaniję kepalúosis.
pakepalúoti. padaryti iš tešlos kepalus: Ar jau pakepalavái duoną? Ateik, kaimynele, duonos pakepaluoti ir po pečiaus pašauti.
sukepalúoti.
1. padaryti iš tešlos kepalus: Iš duonmaišio tešlos paėmęs pirma sukepalúok, paskui ant ližės sutapyk, suglostyk kepalą. Duona dideliai minkšta, nėkaip negalėjau sukepalúoti.
2. sutvarkyti: Visus dienos darbus sukepalavau, dabar galiu ir valgyti. Kad ir paaugęs žmogus, bet ta kalba nesukepaluota (nerimta, netaktiška) . Kas iš tavęs būs, kad tu taip nesusikepaluoji? Ans pats savęs nesusikepaluoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.