kerėplóti, -ója, -ójo. sunkiai, išsikėtojus eiti, ropoti: Kerėplója lyg ne kojom, o basliais. Kur kerėplóji per rugius kap karvė? Vaikas visom keturiom kerėplója.
atkerėplóti. sunkiai ateiti: Žmogus senas, kol atkerėplos!. Žiūrėk, ar ne Žiurkelis ut kur atsikerėplója?
įsikerėplóti įrėplioti: Varlė insikerėplójo.
iškerėplóti.
1. sunkiai išeiti iš kur, išsikapstyti: Ledva ne ledva iškerėplójau iš tos bognos.
2. kerėpliškai išaugti, išsiskėsti. Pastodavo jiems kelią plačiai išsikerėploję skroblai, skirpstai, guobos, laukinės kriaušės, obelys.
nukerėplóti.
1. sunkiai kur nueiti: Jau tas keverza į Druskininkėlius nukerėplójo.
2. sunkiai nulipti, nusirioglinti: Vaikas nuo pečiaus nuskerėplójo.
pakerėplóti. sunkiai po truputį paeiti: Ar vaikščioja jau mergaitė? – Šiap tep jau pakerėplója.
parkerėplóti. sunkiai iš kur pareiti, parsivilkti: Jau jis iš kermošiaus parkerėploja. Parkerėplójo senis visas purvinas namo.
užkerėplóti.
1. ką nepatogų sunkiai užnešti aukštyn: Kas ten užkerėplos ant aukšto malkas!
2. užimti vietą kokiu išsikėtojusiu daiktu: Su ta mašina ažkerėplójai pusę klojimo!
3. sunkiai užlipti kur aukštai: Senam ir an pečiaus sunku užsikerėplót. Kalnan kap tik užsikerėplójau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.