ker̃nojimas. ker̃nojimas. → kernoti:
1. Už sviesto ker̃nojimą gaus barti. Tokio kernojimos pri stalo nepakentu.
2. Tai jau ne tik kalbos ker̃nojimas, bet žaimojimasis iš švento daikto.
apker̃nojimas. → apkernoti 1: Reik subarti už stalo apker̃nojimą.
išker̃nojimas. → iškernoti
2.
nuker̃nojimas. → nukernoti 2: Visokių y [ra] žmogaus nuker̃nojimų: varnapešis, avipjavis.
paker̃nojimas. iškernojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.