pakėsnoti

kėsnóti, -ója, -ójo

1. skeryčioti, skėtrioti, kėsčioti, kėtoti: Adomienė kėsnojo rankom, skarelę ant pakaušio maukdama. Pabėrė mums pluoštus linkėjimų, kėsnojo rankomis. Ko kėsnojies kalbėdamas? Močia tik rankom kėsnójas. Vaikas kėsnojasi kojom. Mergytė lopšely sau su kojytėm kėsnojas. Su rankom pradėjau kėsnotis. Trumpos mūsų kojos kėsnojosi į šonus. Ko ten be reikalo kėsnotis? Prunkštė ir kėsnojos vargšas gyvulėlis didžiulėj geldoj. Kėsnójas lygiai mažas vaikas. Nesikėsnok, besarmačiau, juk žmonės mato!

2. kerotis, šakotis, plačiai augti: Moliniame puode kėsnojasi lieknas augaliukas su keliais drąsiais pumpurais.

3. išvynioti, išskleisti, išskėsti: Nekėsnók visos skaros. Patenkintas jis leido vėjui draikyti plaukus ir kėsnoti marškinių apikaklę. Neskėsnók su pinigais prie svetimais žmonėm. Jų chalatai pūtėsi ir kėsnojosi.
iškėsnóti

1. išskėsti, iškėtoti, išskleisti: Šuniukas iškėsnojo visas keturias kojas ir uostė žemę. Iškėsnók [skarą],
nors padabosma. | Kūlį šiaudų an viršūnės iškėsnojo, ir neperlijo. Guli išsikėsnójęs. Ko teip plačiai išsikėsnójai? Kitiem nebėr vietos. Senis iššoko iš kėdės ir, rankomis išsikėsnojęs, bėgo sveikintųs.

2. išsiskleisti, išsišakoti: Plačiai išsikėsnoję kmynai. Išsikėsnójęs žolynas linksta prie žemės. Ant saulėje išsikėsnojusių žolių stambų virpėjo karoliais suvarstyta rasa. Galės išsikėsnóti ąžuolas, kai egles aplinkui nukirsim.
pakėsnóti. truputį paskėtrioti: Kanapė išsišiepė ir pakėsnojo rankomis. Kumpienė vis dar pasikėsnodama kalbėjo apie duoną, drabužius, žemę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kėsnóti, </b>-ója, -ójo<br/>1. <span class="explanation">skeryčioti, skėtrioti, kėsčioti, kėtoti: </span> Adomienė kėsnojo rankom, skarelę ant pakaušio maukdama. Pabėrė mums pluoštus linkėjimų, kėsnojo rankomis. Ko kėsnojies kalbėdamas? Močia tik rankom kėsnójas. Vaikas kėsnojasi kojom. Mergytė lopšely sau su kojytėm kėsnojas. Su rankom pradėjau kėsnotis. Trumpos mūsų kojos kėsnojosi į šonus. Ko ten be reikalo kėsnotis? Prunkštė ir kėsnojos vargšas gyvulėlis didžiulėj geldoj. Kėsnójas lygiai mažas vaikas. Nesikėsnok, besarmačiau, juk žmonės mato! <br/>2. <span class="explanation">kerotis, šakotis, plačiai augti: </span> Moliniame puode kėsnojasi lieknas augaliukas su keliais drąsiais pumpurais. <br/>3. <span class="explanation">išvynioti, išskleisti, išskėsti: </span> Nekėsnók visos skaros. Patenkintas jis leido vėjui draikyti plaukus ir kėsnoti marškinių apikaklę. Neskėsnók su pinigais prie svetimais žmonėm. Jų chalatai pūtėsi ir kėsnojosi. <br/><b>iškėsnóti</b><br/>1. <span class="explanation">išskėsti, iškėtoti, išskleisti: </span> Šuniukas iškėsnojo visas keturias kojas ir uostė žemę. Iškėsnók [skarą], nors padabosma. | Kūlį šiaudų an viršūnės iškėsnojo, ir neperlijo. Guli išsikėsnójęs. Ko teip plačiai išsikėsnójai? Kitiem nebėr vietos. Senis iššoko iš kėdės ir, rankomis išsikėsnojęs, bėgo sveikintųs. <br/>2. <span class="explanation">išsiskleisti, išsišakoti: </span> Plačiai išsikėsnoję kmynai. Išsikėsnójęs žolynas linksta prie žemės. Ant saulėje išsikėsnojusių žolių stambų virpėjo karoliais suvarstyta rasa. Galės išsikėsnóti ąžuolas, kai egles aplinkui nukirsim. <br/><b>pakėsnóti</b>. <span class="explanation">truputį paskėtrioti: </span> Kanapė išsišiepė ir pakėsnojo rankomis. Kumpienė vis dar pasikėsnodama kalbėjo apie duoną, drabužius, žemę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.