ketė́ti, kẽta, -ė́jo. ketinti 1: Jis kẽta šalin keliauti. Stipriai ką ketąs tankiai apilsta. Igauniai, atsipūtusys truputelį, ketėjo vėl tą pilę atimti vokyčiams. Lotynų kalba reikalinga ketantiems gydytojais tapti. Ketù rytoj į turgų važiuot. Keta mane kirsti, šakeles genėti. Jau tu keti, tu keti, tu mane pamesti. Žadėjau, ketėjau davatkėle būti, dingojau, dūmojau rankelės neduoti. Rytoj šventa, išmiegosim, kur ketėjom, te nujosim. Dar pinigų ieškinėjo, papirosų pirkt ketėjo. Ketu neklausyti. Kur tu keti nueiti? Tankiai ketėjau pas jus ateiti.
išketė́ti, ìšketa, -ė́jo.
1. ketinti kiek laiko.
2. ilgai ketinus, padaryti: Ketėjo ir išketėjo.
paketė́ti, pàketa, -ė́jo. paketinti, pažadėti: Akis atverta ant gero paketėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.