pakėtoti

kėtóti, -ója, -ójo;

1. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas. Austras parkrito, kėtodamas rankas. Kėtodamas ore rankomis, nelyginant malūno sparnais, šaukė. Vynuogynai kėtojo savo nuogas šakas, kur ne kur dar prisidengusias pageltusiais lapais. Vaikas rankomis kėtójasi eidamas, t. y. rankas linguodamas eina. Nesikėtók, su kitu kalbėdamas, da užgausi. Ans žodžio nepasako nekėtodamos. Ko tu kėtójiesi (žargaisi), ar nesėdėsi gražiai?! Ko jis čia kėtojasi lyg girtas! Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas.

2. plėstis, užimti daug vietos: Kėtokis kėtokis, pačio ar nenuvis nuo šitos vietos?. Nesigirk, svainiuk, nesikėtok (nesididžiuok) .

3. skleisti; sklaidyti, draikyti; išvynioti, ištiesti: Ko tu čia kėtoji tuos siūlus? Nei pereiti nėra kur. Skvernus kėtojo ir plakė vėjas. Žiūrėjo, kaip jis virves kėtoja. Nekėtók viso rietimo. Sruoga kėtojasi ant vytuškų. Senio ūsai kėtojosi į šalis. Nesikėtok čia su savo paltu – sėklas nubarstysi.

4. skleisti (žiedą): Pumpurėliai sprogsta ir pilnus žiedus kėtoja. Patylomis vyšnaitė jaunoji kėtoja sapnuodama pirmą žiedelį. Vejelis geras kėtoja žiedus, žarijas žarsto.

5. plėsti, plėtoti: Cezaras šitus žodžius kėtoja. Veikalai žmonių draugystės, priemanai, kėtojas, didyn eidami. Sakinys kėtojasi, daiktavardžiui pridedant sakaną, arba priesaką.
iškėtóti.

1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi. Iškėtojo savo šakas plati obelis. Su rankom ir kojom išsikėtójo.

2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias. Vėjas iškėtojo vėliavą. Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai.

3. būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai. Eina žmogus išsikėtojęs.

4. išaugti, išsiskleisti: Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti. Išsikėtojęs klevas. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima.

5. išplėtoti, išdėstyti: Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja (išugdo, išlavina) protą.
pakėtóti

1. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo.

2. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą.
prakėtóti. daugiau išplėsti, išplėtoti: Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti.
užkėtóti.

1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtójo ažustalę. Ir sėdėsi ažkėtójęs pusę stalo, pasitrauk! Ažkėtójai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos.

2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kėtóti, </b>-ója, -ójo; <br/>1. <span class="explanation">skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: </span> Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas. Austras parkrito, kėtodamas rankas. Kėtodamas ore rankomis, nelyginant malūno sparnais, šaukė. Vynuogynai kėtojo savo nuogas šakas, kur ne kur dar prisidengusias pageltusiais lapais. Vaikas rankomis kėtójasi eidamas, t. y. rankas linguodamas eina. Nesikėtók, su kitu kalbėdamas, da užgausi. Ans žodžio nepasako nekėtodamos. Ko tu kėtójiesi <span class="explanation"> (žargaisi), </span> ar nesėdėsi gražiai?! Ko jis čia kėtojasi lyg girtas! Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas. <br/>2. <span class="explanation">plėstis, užimti daug vietos: </span> Kėtokis kėtokis, pačio ar nenuvis nuo šitos vietos?. Nesigirk, svainiuk, nesikėtok <span class="explanation"> (nesididžiuok) </span>. <br/>3. <span class="explanation">skleisti; sklaidyti, draikyti; išvynioti, ištiesti: </span> Ko tu čia kėtoji tuos siūlus? Nei pereiti nėra kur. Skvernus kėtojo ir plakė vėjas. Žiūrėjo, kaip jis virves kėtoja. Nekėtók viso rietimo. Sruoga kėtojasi ant vytuškų. Senio ūsai kėtojosi į šalis. Nesikėtok čia su savo paltu – sėklas nubarstysi. <br/>4. <span class="explanation">skleisti (žiedą): </span> Pumpurėliai sprogsta ir pilnus žiedus kėtoja. Patylomis vyšnaitė jaunoji kėtoja sapnuodama pirmą žiedelį. Vejelis geras kėtoja žiedus, žarijas žarsto. <br/>5. <span class="explanation">plėsti, plėtoti: </span> Cezaras šitus žodžius kėtoja. Veikalai žmonių draugystės, priemanai, kėtojas, didyn eidami. Sakinys kėtojasi, daiktavardžiui pridedant sakaną, arba priesaką. <br/><b>iškėtóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išskėsti: </span> Ligonė guli, rankas iškėtojusi. Iškėtojo savo šakas plati obelis. Su rankom ir kojom išsikėtójo. <br/>2. <span class="explanation">išskleisti, išvynioti: </span> Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias. Vėjas iškėtojo vėliavą. Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai. <br/>3. <span class="explanation">būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: </span> Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai. Eina žmogus išsikėtojęs. <br/>4. <span class="explanation">išaugti, išsiskleisti: </span> Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti. Išsikėtojęs klevas. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima. <br/>5. <span class="explanation">išplėtoti, išdėstyti: </span> Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja <span class="explanation"> (išugdo, išlavina) </span> protą. <br/><b>pakėtóti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį rankomis paskeryčioti: </span> Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo. <br/>2. <span class="explanation">kiek pasklaidyti, ištiesti: </span> Pakėtojo iš tolo savo tinklą. <br/><b>prakėtóti</b>. <span class="explanation">daugiau išplėsti, išplėtoti: </span> Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti. <br/><b>užkėtóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užimti vietą, užkėsti: </span> Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtójo ažustalę. Ir sėdėsi ažkėtójęs pusę stalo, pasitrauk! Ažkėtójai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos. <br/>2. <span class="explanation">užgožėti: </span> Takus užkėtojo žolė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.