kiauknóti, -ója, -ójo.
1. loti plonu balsu: Girdi, kaip šuniukas kiauknó [ja] ? Šuo tas kiauknó [jà] kiauknó [jà] tei [p] ilgai.
2. daug kalbėti, plepėti, kištis į kitų kalbą; prieštarauti: Ką toks vaikas ir išsigalvo [ja] – tėvui pyš kiauknóti!
pakiauknóti.
1. truputį kiauknoti: Įsitaisiau šuniuką, vis pakiauknós.
2. galėti, mokėti kiauknoti: Jau špokas vienas kitas pakiauknoti bando. Jau ir mūsų sargiukas pakiaukno [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.