pakibšnùs, -ì.
1. lengvas, patogus, netrukdantis eiti, judėti. Pakibšnus drabužis, t. y. patrumpas, lengvas.
pakibšniaĩ. pakìbšniai: Pakibšniaĩ apsidaręs. Teip pakìbšniai apsiavus galima eiti.
2. parankus, pakabus: Pakibšnùs neštis.
pakibšniaĩ. pakìbšniai: Esu pasitaisęs pakibšniai, turiu sugauti kaničniai. Pakibšniau bus vogti kepurę neko batus.
3. lengvai apsirengęs: Kad dėdė šiandien pakibšnùs!
4. vikrus, mitrus, greitas: Kas našus, lengvo kūno, susisuk [a],
tas pakibšnus. Drūktas žmogus nepakibšnus, nenusivež ni vaikščioti. Pakibšnus buvau, kad jaunas buvau. Ãnė gal nueiti, ana juk y [ra] pakibšnì. Buvo sodžiuje mergelė čiuini, lipšni ir pakibšni. Eit, by kište kiš – pakibšnus žmogus. Slaikus arklys y [ra] pakibšnùs bėgti. Širvoji kumelė pakibšnì ant bėgimo.
pakibšnù. Pakibšnu eiti su vištgaude arba plonai apsirėdžius, t. y. našu.
pakibšniaĩ. pakìbšniai: Pakìbšniai eita, mitriai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.