pakiksėti
.
kiksė́ti, kìksi, -ė́jo.
1. žagsėti: Atsigerk šalto vandenio – ir nustosi kiksė́ti. Kad žagsi žmogus, tai kìksi. Jis kìksi ir kìksi. Ko čia kiksi kaip višta?
2. gargti, kyguoti. Boba dusulinga – kiksi. Man šiandie kažkodėl gerklė labai kiksi. girgsėti, kirksėti. Ko višta kiksi, gal užsirijo? Kiksi kalakutai.
3. kosėti: Dar esi jauna, o jau kiksì kaip sena. Nežinau, ko mano vaikas naktim truputį kìksi.
4. verkti, raudoti pusbalsiu, kiuksėti: Kūdikis kìksi, t. y. rėkia, verkia pusbalsiu, be žodžių. Gymulys užgimęs kìksi, t. y. verkia.
5. juoktis, kikenti: Juokias, kìksi kai kokia kiksà. Merginos kiksėjo, dainavo. Gana kiksėti, mergelkos, eikiat gulti verčiau! Senis maloniai kiksėjo. Kiksėjot an sa [vo] begalvės (iš juoko teko verkti) .
6. kapoti, kapsėti (kuliant ar pjaunant): Anas sau su kultuvu kiksi ir kiksi. Menkas pjovėjas, kad taip kiksì.
7. eiti tankiais žingsniais; bėgti: Tėvelis buvo jau senas senas, bet dar tvirtai kiksėjo. Jau reiks namo kiksė́ti. Žiūrim – anas kìksi vieškeliu.
atkiksė́ti. ateiti, atbėgti: Jau ir Imbrasienė atkìksi. Pakol atkiksė́jom (atjojom), ir jeknas atkratė.
įsikiksė́ti
1. įsileisti kiksėti, žagsėti: Įsikiksė́jo, tai nebus nei galo.
2. įsileisti juoktis: Jūs, kiksos, o tai įsikiksė́jot!
nukiksė́ti.
1. nueiti, nubėgti: Visi trys nukiksė́jo Juodžiaus kelmo link.
2. nusijuokti: Ki ki ki nuskiksė́jo piktoj dvasia.
pakiksė́ti.
1. truputį pakosėti: Jis truputį pakìksi, gal pašalo bent kiek.
2. pusbalsiu, uždūstant, su pakiūgomis verkti: O kad verkia net pasikiksėdama, nė dvasios neatgauna.
3. pastenėti, padejuoti: Reiks išduot mergos, tai labai pakiksės.
prisikiksė́ti prisižagsėti: Kažin nuo kokio valgymo prisikiksėjau.
sukiksė́ti.
1. susijuokti, sukikenti: Ji vėl sukiksėjo.
2. sukosėti: Vaikas lopšy sukiksė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.