pakilnėti

.
kilnė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. kelti, imtis (kepurę): Iš tėvelio jojau, kepurę kilnė́jau: sudiev, sudiev susiedėliams ir senam tėveliui.

2. rengtis, keltis: Sūnus nesikilnė́ja važiuoti tenai.
pakilnė́ti. kiek pakelti: Liucė koją pakilnėjo. Ir nustovėjom kalną, duobaitę, ir pakilnėjom uosies tvoraitę – nėra, kai nėra muma brolaičio. Tavo kalba puolusius pakilnėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kilnė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kelti, imtis (kepurę): </span> Iš tėvelio jojau, kepurę kilnė́jau: sudiev, sudiev susiedėliams ir senam tėveliui. <br/>2. <span class="explanation">rengtis, keltis: </span> Sūnus nesikilnė́ja važiuoti tenai. <br/><b>pakilnė́ti</b>. <span class="explanation">kiek pakelti: </span> Liucė koją pakilnėjo. Ir nustovėjom kalną, duobaitę, ir pakilnėjom uosies tvoraitę – nėra, kai nėra muma brolaičio. Tavo kalba puolusius pakilnėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.