pakiugždùs, -ì.
1. lengvas, miklus, vikrus, eiklus: Pakiugždus žmogus, t. y. neriebus, kurs greit bėga.
pakiugždžiaĩ. Šuo mok stovėti pakiugždžiai, t. y. pasilengvinęs, nepasisvarinęs stovi.
2. lengvai apsirengęs, lengvas: Kurs lengviai pasirėdęs, vienmarškinis, tas pakiugždùs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.