kiur̃klinti, -ina, -ino. nevykusiai, bet kaip dėti, krauti, rioglinti, statyti: Ana kiurklindama sukiurklino vežimą šieno nė šiokį, nė tokį. Ant tuščio lauko turėjau kiurklytis, statytis, kitokio gyvenimo man nebuvo.
įsikiur̃klinti įsirioglinti: Įsikiur̃klino [boba į roges] kaip repečkė ir kiurkso.
pakiur̃klinti.
1. nevykusiai pastatyti, parioglinti: Tik pakiur̃klintas daiktas – pajudinsi, ir nuvirs. Jų pečių lyg kokią kerėplą vidury aslos pakiur̃klino. Šiap tep kluoną pakiur̃klino, bet kad didesnės vėtros, tai iš jo tik šipuliai. Pakiur̃klinus pagurklį ir sėdi kap senė.
2. susiriesti, susirangyti: Pasikiur̃klino ir kiurkso ant tako. Ant kulnų pasikiurklinęs, drauge trūsė Norkaičių Jonas.
sukiur̃klinti
1. bet kaip sudėti, sukrauti: Sukiur̃klino vežimą šieno.
2. susitraukti, susiriesti, susirangyti: Andrius, nusigandęs, kad jo nesutryptų, susikiurklino griovy prie kelio. Berniukas buvo susikiurklinęs ant lovos. Susikiurklinusios, susikumbrinusios, susikniaupusios meldas – kai avys gromulioja, galvas nulenkusios.
užsikiur̃klinti užsirioglinti, užlipti: Tai jau ir tu užsikiur̃klini ant arklio. Pribėgo vaikas prie tėvo, užsikiur̃klino ant kelių ir kiurkso. Ot taip sau užsikiur̃klinęs ir gali joti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.