kiusnóti, -ója, -ójo
1. ristele bėgti ar joti: Kiusnója risčia kumelėlė, ir gana. Nevaryk smarkiai arklių, tegul sau pamažu kiusnója – suspėsim nuvažiuoti. Paršas darže kiusnó [ja] vaga. Kur dabar kiusnoji, nieko nesakęs? Pamatėva šunytį keliu kiusnojant. Kvailučio arklelis, galvą nuleidęs, kiusnojo paskui. Visą laiką tekinas kiusnójau.
2. drebėti: Kad bijos arba džiaugias, kenklės kiusnó [ja] – kius, kius, kius! Virpa sušalęs, nevet drabužiai kušta ant ano, laksto, kiusnója.
3. kilnoti, supti, kratyti: Jojant ta kumelė labai kiusnoja. Vaiką kiusnója ant kelių.
atkiusnóti. ristele atbėgti, atjoti; atšokuoti: Zuikutis atkiusnojo dideliais šuoliais.
nukiusnóti. ristele nujoti, nubėgti: Vilkas užsisodino karalaitę ant nugaros ir kius, kius, kius nukiusnojo į tamsią girią. Kius, kius nukiusnojo raitelis keliu.
pakiusnóti. ant kelių pasisodinus (vaiką), pakilnoti, pasupti, pajodinti: Tėtuk, mane truputį pakiusnók ant kelių. Vaikuo dideliai tinka, ant kelių kad pakiusnoji.
parkiusnóti. ristele parjoti, parkesnoti: Ant kumele parkiusnójo. Parkiusnójo raitas iš miesto. Jau parkiusnó [ja] tas mūso vyras.
prikiusnóti. ristele pribėgti: Pavakariu vilkas prikiusnojo prie urvo ir įlindo į požemius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.