pakiūtoti

kiū́toti, -o (-oja), -ojo. lindėti, susitraukusiam kur būti, tūnoti: Juozas kiū́toja už kampo ir laukia munęs. Kaip nueisi į jauję, palįsk po pečiaus į dešinę kertelę ir kiūtok. Motina su mažuoju Jonu kiūtojo pasėstėje. Kiūtojome susirietę aplink šaltą krosnį. Žąsinėlis kiūto ant vienos kojos netoli prieangio. Nykštuks, jam ateinant, kampe, pasilindęs po durelių, kiūtojo. Užsidarę trobo [je] kiūtojo. Tik nekrūpauk, kiūtok sau atvangiai. Viens zuikis kertė [je] kiū́to (sėdi, tupi) susitraukęs. Ana po patalais kiū́to (gulia susitraukusi). Aš kiū́tau prie sienos prisiglaudęs, drebėdamas iš baimės, kad kas manę nepamatytum. Sėdžiu, kiū́tau – karklynėly pradeda vilkai kaukti. Mes susirietę kiūtojom, pilvus laikydami. Visi, įsitraukę į apkasus, kiūtojo, surietę po savim kojas. Jeigu vorai tinklų nespendžia, o susitraukę kiūto, tai galima tvirtai laukti lytaus. Šis, pakerėj kiūtodamas, atsiliepė. Rasi, jie buvo prie šilto kakalio pasilikę bekiūtą. Zuikelis. susitraukęs, virpėdams kadagyne kiūto. Pasilipa greit su visu į medį ir tę kiūtoja, vis drebėdamu. Mat dar aš nekiūtosiu už pečiaus! Jis visada tam kampe kiūto. Kiū́to [ja] už alksnyno susitraukęs. Ko tu čia taip kiūtai, palindęs po šakom? Kiūto kertė [je] susitraukęs, susirietęs. Susirietus užpečky ir kiūto. Nei gėręs, nei valgęs kiūtok tokioj dienoj, tik ne lauke būk. Kiū́to vaikas kamputy, ir gana. Nabagas kiūtojo sau vienas susitraukęs, visai nei nešoko. Vyras kiū́tojo šiaudūse, kol kalėdninkai išvažiavo. Nykštuks, pasilindęs po doleriu, kiūtojo. Ko čia dabar kiū́tai susitraukęs? Kiū́tojau kiū́tojau (kenčiau), kol tik pradėjo mušti. Piemenėliai, aptūpę ugnelę, kiūto. Ir jis visą naktį ant pečiaus kiūtojo. Ir kiū́tos par dienas pri pečiaus! Jis visada kiū́to ir kiū́to pas pečių. Kažkur įsilindo ir kiū́to. Mačiau, ir anas kiūtojo par duris. Ko kiū́tai kaip sulijusi višta pastogė [je] ?. Žibuoklės, kiūtodamos žolynėly, kvepėjo. Miško viduryje kiūto trobelė.
iškiū́toti. kiek laiko išbūti kiūtant: Jis visą amžių iškiūtojo prie pečiaus. Dėl to savo pijoko vyro ne vieną naktelę lauke iškiū́tau. Visą dieną iškiū́tojo savo kertelė [je]. Su savo broliu aukštai stubose užsirakinę iškiūtojo.
pakiū́toti. kiek pabūti kiūtant: Kol tems, aš galiu pakiūtoti po šituo tiltapalaikiu. Vagis, žinoma, pakiū́tojo sklepe, kol mes jo ieškojom, o paskui sau išlindo. Katinas pakiū́tojo pakiū́tojo ir pagavo pelę.
pérkiūtoti. prakiūtoti: Pats visą naktį ant trobos parkiūtojo.
prakiū́toti. kiek laiko praleisti kiūtant: Visą naktį jie prakiūtojo brikelyje. Kartais nevieną valandą ant pečiaus prakiūtodavau. Jis visą savo amžių prakiūtojo egoizmo kiaute.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kiū́toti, </b>-o (-oja), -ojo. <span class="explanation">lindėti, susitraukusiam kur būti, tūnoti: </span> Juozas kiū́toja už kampo ir laukia munęs. Kaip nueisi į jauję, palįsk po pečiaus į dešinę kertelę ir kiūtok. Motina su mažuoju Jonu kiūtojo pasėstėje. Kiūtojome susirietę aplink šaltą krosnį. Žąsinėlis kiūto ant vienos kojos netoli prieangio. Nykštuks, jam ateinant, kampe, pasilindęs po durelių, kiūtojo. Užsidarę trobo [je] kiūtojo. Tik nekrūpauk, kiūtok sau atvangiai. Viens zuikis kertė [je] kiū́to (sėdi, tupi) susitraukęs. Ana po patalais kiū́to (gulia susitraukusi). Aš kiū́tau prie sienos prisiglaudęs, drebėdamas iš baimės, kad kas manę nepamatytum. Sėdžiu, kiū́tau – karklynėly pradeda vilkai kaukti. Mes susirietę kiūtojom, pilvus laikydami. Visi, įsitraukę į apkasus, kiūtojo, surietę po savim kojas. Jeigu vorai tinklų nespendžia, o susitraukę kiūto, tai galima tvirtai laukti lytaus. Šis, pakerėj kiūtodamas, atsiliepė. Rasi, jie buvo prie šilto kakalio pasilikę bekiūtą. Zuikelis. susitraukęs, virpėdams kadagyne kiūto. Pasilipa greit su visu į medį ir tę kiūtoja, vis drebėdamu. Mat dar aš nekiūtosiu už pečiaus! Jis visada tam kampe kiūto. Kiū́to [ja] už alksnyno susitraukęs. Ko tu čia taip kiūtai, palindęs po šakom? Kiūto kertė [je] susitraukęs, susirietęs. Susirietus užpečky ir kiūto. Nei gėręs, nei valgęs kiūtok tokioj dienoj, tik ne lauke būk. Kiū́to vaikas kamputy, ir gana. Nabagas kiūtojo sau vienas susitraukęs, visai nei nešoko. Vyras kiū́tojo šiaudūse, kol kalėdninkai išvažiavo. Nykštuks, pasilindęs po doleriu, kiūtojo. Ko čia dabar kiū́tai susitraukęs? Kiū́tojau kiū́tojau <span class="explanation"> (kenčiau), </span> kol tik pradėjo mušti. Piemenėliai, aptūpę ugnelę, kiūto. Ir jis visą naktį ant pečiaus kiūtojo. Ir kiū́tos par dienas pri pečiaus! Jis visada kiū́to ir kiū́to pas pečių. Kažkur įsilindo ir kiū́to. Mačiau, ir anas kiūtojo par duris. Ko kiū́tai kaip sulijusi višta pastogė [je] ?. Žibuoklės, kiūtodamos žolynėly, kvepėjo. Miško viduryje kiūto trobelė. <br/><b>iškiū́toti</b>. <span class="explanation">kiek laiko išbūti kiūtant: </span> Jis visą amžių iškiūtojo prie pečiaus. Dėl to savo pijoko vyro ne vieną naktelę lauke iškiū́tau. Visą dieną iškiū́tojo savo kertelė [je]. Su savo broliu aukštai stubose užsirakinę iškiūtojo. <br/><b>pakiū́toti</b>. <span class="explanation">kiek pabūti kiūtant: </span> Kol tems, aš galiu pakiūtoti po šituo tiltapalaikiu. Vagis, žinoma, pakiū́tojo sklepe, kol mes jo ieškojom, o paskui sau išlindo. Katinas pakiū́tojo pakiū́tojo ir pagavo pelę. <br/><b>pérkiūtoti</b>. <span class="explanation">prakiūtoti: </span> Pats visą naktį ant trobos parkiūtojo. <br/><b>prakiū́toti</b>. <span class="explanation">kiek laiko praleisti kiūtant: </span> Visą naktį jie prakiūtojo brikelyje. Kartais nevieną valandą ant pečiaus prakiūtodavau. Jis visą savo amžių prakiūtojo egoizmo kiaute.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.