paklausìngas, -a.
1. kuris paklauso, paklusnus: Paklausìngas žmogus. Paklausìngas y [ra] muno vaikas, klauso mamos. Buvo jie garsingi ir teisingi, ir paklausingi.
2. malonus klausyti: Ano paklausingas balsas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.